TAISIJA ORAL
Medžiams atminti
Dabar jau galiu rašyti tau bet kuria kalba,
galiu netrinti žodžių, nebeapsimetinėti, kad tu pasveiksi,
kad geresniais laikais būtinai pasimatysime.
Namiškiai nepritarė, kai pasakiau, kad noriu važiuoti.
Sakė, kad nenusipelnei, kad prikursiu visiems problemų.
Matyt, prisižiūrėjusi prasto kino, tikėjausi kažkokios atomazgos,
lyg tavo gyvenimas būtų buvęs apie mane.
Nuotraukų tuštėjimo metas
Kasmet nespalvotuose „Suokalbio“ kadruose – vis daugiau išėjusiųjų. Titruose jie pažymėti pilka juostele, tarsi ant mirusiųjų pavardžių būtų užslinkęs rūkas. [...]
Per Aido Marčėno laidotuves irgi lijo, visi ėjo procesijoje su skėčiais, tik vietoj karsto buvo urna. Šiandien patikrinau – Aidas „Suokalbio“ filme tebepokštauja su bičiuliu Alvydu Šlepiku.
Paleiskit, poetų mirtys
Šokiai, Aidai. Ne dervišų, banali zumbos treniruotė – nebūčiau ėjus, bet kitokios vasarą nevyksta. Tokiomis aplinkybėmis sužinau. Dirbtinai kilnoju rankas ir kojas, net šypteliu. Liūtis su saule pro langą, Antakalnis verkia. Žinia sukrėtė, kaip ir visus, bet simboliška ją iššokti, kaip siūlo knygos pavadinimas.
Mūsų kultūros architektonika
Elitas yra hierarchinė sąvoka, kurią dabartiniame hiperdemokratiniame kontekste sunku, beveik neįmanoma taikyti. Kultūros elitizmas yra tapęs pejoratyvu, neigiamu apibūdinimu, jį draudžia vadinamasis politinis korektiškumas. Manoma, kad kultūra priklauso visiems, holistiškai suprantamai liaudžiai ar tautai.
Tai atsitiko… Kad galėtume laisvai gyventi ir kurti
[Malvina Jelinskaitė:] Menininkė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė Meda Norbutaitė šiemet kuruoja vienos didžiausių Europos šiuolaikinio meno parodų „NordArt“ „Focus“ programą Biudelsdorfe, Vokietijoje. Apie kuratorystės iššūkius, autorių atranką, pasiruošimą ir šiuolaikinę tapybą kalbamės jos studijoje karštą vasaros dieną.
Karo patrankos universitetų teatrų neužtildo
XIII pasaulinis Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos (AITU-IUTA) kongresas šiemet įvyko net po 8 metų pertraukos. Šiais metais tarptautinis kongresas pirmąsyk surengtas vienoje iš Baltijos ir Šiaurės šalių – Lietuvoje, Vilniaus universitete (VU). Kongresą papildė ir kasmetinis Tarptautinis universitetų teatrų festivalis…
MUST ir gyvai!
…K. Daniūnaitės kūryba yra labai demokratiška pačia geriausia šio žodžio prasme, nes ji tikrai nėra populistinė, demagoginė, sofistinė. [...]
…jeigu norite sužinoti, koks yra tikrasis šio pasaulio auksas, būtinai susipažinkite su H. Natalevičiaus tapyba. Bet būtinai – gyvai!
* * *
Manau, kad man bendravimas su tais žmonėmis, su kuriais bendravau, padarė daug daugiau įtakos negu (aš bijau sakyt) tas mano aukštasis mokslas. Nenufilmavau to tikro tokio santykio. Aš ir nežinau, kaip jį nufilmuot. Bet jis būna tarp žmonių toks – tikras bendravimas. Toks artimas. Ir vis atrodo, jog dar ne viską padarei, kad tas žmogus tau atsiskleistų. O Jonas Gricius man labai daug padarė. Nepaprastai.
Eilutės stalius
…šis eilėraščių rinkinys pasižymi reta mūsų laikams tekstų kokybe. Tikiu, kad ateities lietuvių literatūros vadovėliai cituos „Seismografą“ kaip simptomišką laikmečio ženklą, knygą, atskleidžiančią karo pašonėje gyvenančiųjų jausenas ir baimes.
Kaip jaunimui aktualizuoti literatūrą?
Poezija… Ji gali būti skibidi!
Knygos pačios savaime nepasirašo
Knygą „Paraštėse“ sudaro keturios metodologiško, kone mokslinio pobūdžio esė, padedančios geriau suprasti autorės kūrybą. [...] Tekstuose kalbama apie tam tikrą literatūros tradicijų lobyną, kuriuo neišvengiamai naudojasi kiekvienas pradedantis rašytojas, Ferrantės atveju tai – Gertrude Stein, [italų filosofės] Adrianos Cavarero, Emily Dickinson, Dantės kūryba.
●
Kas tuomet buvo šitos dienos
Savo saldumu ir druska
Apelsino žiedais
Juodom ir baltom plytelėm paskutinį žiemos vakarą
Žmogui [iš paskutiniųjų]
Miesto garsai. Duobės
mano akių, jaučiu jas. Dulkės,
visa nuklosiančios. Dangus, kiti kurį gręš akimis
po manęs.
Ar upė vėl prisipildys.
Ar bus pasigailėta.
Ar vėl kada lis.
Kas yra „kada“? Kas yra „vėl“?
Artimieji ryšiai: ir iš toli, ir iš giliai
Nieko, kas žmogaus pasaulio sąrangoje būtų atskirai. Jungtys, kurių nematome ar nebematome. Iš dėmesį šioms jungtims perėmusios Moksleivių šventės dar pabandyti grįžti į Prigimtinės kultūros seminarą, jau dvidešimt penktąjį. Ir tik į mažą jo dalį, visumos nebandant (ir negalint) aprėpti.
Persodinimas
VERONIKA. Jis labai senas, toks senas, kad daugiau vaikų neturėsim. Jam smirda iš burnos.
JONAS. Kodėl tuokėtės su juo?
VERONIKA. Debilai tėvai, debiliška aplinka, debiliški darbai. Ir neturi kur dėtis. Taip ir susigundai šita prostitucija, kuri gražiai vadinama šeima. Visos kam nors parsiduoda. Gal nori arbatos?
Nereikalingų daiktų muziejus
Tėtis siūlė išnuomoti sodybą ir ten pasikviesti draugus, bet atsisakiau. Neturiu tiek pažįstamų, kad reikėtų sodybos, o ką jau kalbėti apie draugus. Be to, ir tas šventimas pabrėžtinai be suaugusiųjų kažkoks komiškas. Tarsi tau duotų pirmą kartą palaikyti šautuvą, tačiau tuščią, todėl kulkomis vis tiek teks pasirūpinti pačiam.
Visi gražiausi dalykai prasideda ir baigiasi „bet“: Andros Neiburgos dienoraščiai (tęsinys)
Pastarųjų trijų savaičių santrauka: nesibaigiančios šventės ir nuotykiai, skanus maistas, alkoholis beveik kasdien, džiaugsmas ir linksmybės, sugrįžo 4 kg numesto svorio, pošventinė depresija, siaubas ir baimė.
Edipas šmedipas
Klinikos personalą sudarė amerikiečiai psichologai ir socialiniai darbuotojai, o rudenį prie mūsų prisijungė keli Kolumbijos universiteto rezidentai – trys vaikinai ir mergina su akiniais labai storais lęšiais. Tarp jų buvo Davidas Rogersas ir Anna Smith.
