ENNIO FLAIANO
Laikas žudyti
Išvydusi mane tarp augalų, toliau ramiai prausėsi, nepaisydama manęs, o galbūt iš tiesų jai nerūpėjau. Kone suėmė juokas ir pamaniau, kad tikriausiai vienas iš mūsų – miražas, bet tik ne aš. Ir nejau ji neprimena vienos iš gražuolių, kurių kareiviai ieško norėdami nufotografuoti arba kitais sumetimais?
Sutraukęs cigaretę žengiau artyn – norėdamas pasiekti taką, turėjau praeiti pro moterį. Ji vėl įbrido į balą ir vėl ėmėsi monotoniško žaidimo. Žiūrėjo, kaip vanduo srūva oda, ir tiek.
Nepakeičiamas
Taip, Linas ir iš išorės, iš povyzos ir veido, atrodė nežemiškas žmogus. Prakaulūs pečiai, retai nusišypsančios lūpos, aukšta kakta. Dar – balsas… Galbūt jam nuo pat pradžių reikėjo nirti į mylimos elektroninės muzikos pasaulį ir jį atrasti vis iš naujo. Arba lindėti archyvaro olose, amžinybei dėliojant kitų turtus.
Leišiai ir liuteriai: santykio istorija
Laudacija Vigmantui Butkui, pasakyta teikiant Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos premiją rugsėjo 23 d.
Apie ritualus
Šiųmetinė PDR tema buvo „Poezijos ritualai“. Ruošdamasi pirmą festivalio dieną vykusiai to paties pavadinimo diskusijai, mąsčiau apie smarkiai pasikeitusius kultūros leidinių ritualus, apie epochos, kai redaktorius dar bendraudavo su autoriais redakcijoje, pabaigą. Dabar esu tikriausiai paskutinė „Šiaurės Atėnų“ redaktorė, kuri dar su autoriais kalba telefonu.
Tiiu Sandrak: „Kiekvienas kūrinys yra langas tarp mūsų šalių“
2026 m. Šv. Jeronimo premija už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą skirta Tiiu Sandrak – už šiuolaikinės lietuvių prozos, vaikų literatūros ir dramaturgijos vertimus į estų kalbą, už indėlį tiesiant tiltus tarp Lietuvos ir Estijos literatūros skaitytojų ir teatro žiūrovų bei Lietuvos kultūros sklaidą Estijoje.
Kultūros darbų kalendorius
Jūs, menininkai, turbūt gyvenat bohemiškai, baliavojat sau…
Dvi pasaulio pabaigos, ilgesys sugrįžti ir liūdesyje rastas džiaugsmas
…rugsėjo 12-ąją ne vienas tamsesnės pogrindinės muzikos gerbėjas traukė į Šv. Jonų bažnyčią išgirsti ir patirti kitokios apokalipsės…
Lina Lapelytė Berlyne: „Iš valandų mes statome metus“
Kaip sakė Lina: „Kurdama skulptūrinę instaliaciją galvojau taip, kad pačios instaliacijos statymas ir būtų jos esmė, o ne baigtinis figūratyvinis gestas.“
Λόγος ribos
Sofoklio tragedijoms būdinga nepateikti konflikto sprendimo – dėl šios priežasties „Filoktetą“ kritikavo Aristotelis (dėl deus ex machina motyvo), [...]. C. Graužinis šį klausimą scenoje uždavė tiksliai – erdve, šviesa, choru. Bet ties tuo, kur baigiasi Sofoklis ir prasideda paties režisieriaus vertinimas, spektaklis nutyla lygiai taip pat, kaip nutyla personažai, pasirodžius Herakliui.
Fotografija, kurios nėra. Sutikti Nidą
Pavadinimą ir temą inspiravo savaitė, praleista Nidoje, kur vyko tarptautinis fotografijos simpoziumas „Nida. Sutikti fotografiją“. Mačiau daug fotografijų, išklausiau daug pranešimų. [...] Panorau reflektuoti šią savaitę fotografijomis, kurių nėra.
Sara Poisson provokuoja
…naujausia poetės knyga yra ryškus, konceptualus ir labai savitas šiuolaikinės lietuvių poezijos kūrinys. Kodėl? Atsakymas paprastas – nes jame susikerta socialinis jautrumas, kūno patirtis, kalbos refleksija, gamtos ir civilizacijos įtampa, o visa tai išreiškiama intensyvia, ritmiška, dažnai provokuojančia poetine kalba.
Lesboezija ir literatūrinė frustracija
Gudru vietoj knygos išleisti „knygeliotę“, kurią labai patogu nešiotis kasdien ir išsitraukti bet kurioje situacijoje, kai turi laiko sukalbėti vienus poterius. Tiems, kas nemėgsta melstis, tai ši knygeliotė gali atlikti ir mados žurnalų funkciją – tiesiog verti, verti, kol paveiksliukai baigiasi, kažką truputį paskaitinėji, ir viskas.
Išgirsti Degutytę
Rugsėjo 9 d. „Meno avilyje“, Vilniuje, vyko queer festivalio „Kreivės“ renginys „Išgirsti Degutytę: ką reiškia queer praeities skaitymas?“. [...] Renginys buvo skirtas apmąstyti, kaip galime interpretuoti ar kitaip perskaityti tai, kas anksčiau buvo nutylėta ar neįvardinama ir ar teisinga šiandienos kategorijas primesti praeičiai.
Senienos ir naujienos (28)
Nelengva tą užrašyti, bet Ernestas Parulskis pralenkė Sigitą Parulskį, kurio eseistika man tiek daug reiškė 2000-aisiais. Žodis „pralenkė“ gal kiek netikslus; „transformavo“? „Lėti nuotykiai“ iš pirmo žvilgsnio visai neprimena lietuviškų esė, labiau publicistiką arba detektyvinius apsakymus. Tai jau visai kitokia esė banga, ir, bijau, literatai jos nesupras iškart.
Archyvų razinkos (10)
Betono džiunglėse manęs tebelaukė kompiuteris, o jame lentelė su užrašu: „Archyvo išskirtinę etninę, istorinę, estetinę ar mokslinę vertę turinčių kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas.“ Valstybė turėtų kompensuoti deguonies kaukes, jei nori, kad tokius sakinius skaityčiau keliasdešimt kartų per dieną.
●
stebiesi, kad rašau poeziją
palauk, seniuk, dar nematei mano „OnlyFans“
ten aš išsilukštenu kaip pistacija
išsivynioju kaip mumija
nes kiek galima slankioti tarp eilučių?
Kodėl neateini?
Jau skrenda kregždės į pietus
Ir sodas paberia lapus,
Ruduo atėjo, bet kodėl
Tavęs vis nėr, tavęs vis nėr?
O grįžk į mano glėbį tu,
Taip godžiai į tave žiūriu
Ir bausčiaus švelniai prisiliest
Tau prie širdies, tau prie širdies!
Gūtenmorgenas ir skaitymo maniera
Kartą Gūtenmorgenas per radiją išgirdo žinomą poetą skaitant eilėraštį, ir jį eilinį kartą užklupo gana nereikšmingas, bet vis sukirbantis klausimas – kuo kartais poezija skiriasi nuo trumposios prozos ir atvirkščiai.
Vilniaus nerimas
…iš nekonformistiškos prozos (kai pajėgiama ją skaityti) mažų mažiausiai naudinga semtis priemonių, kuriomis konfrontuojamos – iškalbamos – baimės ištakos. Ten, kur tradicinis žodynas dekonstruojamas iki pamatų, kur į paviršių iškeliami žiaurūs, bet žmogiški įvaizdžiai, kur meilė kovoja su skausmu, ten atsiveria nauja erdvė šviesiai realybei, individualesnei kalbai ir gyvenimui.
Nuogirdos iš „Literatūros seimelio“
„Eilėraštis sau, bet subalansuota ir vyrui.“
Danutė Kalinauskaitė
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (16)
…skaitytų knygų knygynai prekiauja viltimi. Viltimi, kad ieškoma knyga bus. Kaip kitaip paaiškinti žmonių užklausas, kai jie net nesitiki, kad turime jų ieškomą knygą?
