THEODORE ROETHKE
Berniūkštis ant šiltnamio
Vėjas plaiksto mano bridžių sėdynę,
Pėdos traškina sutrūkinėjusį stiklą ir išdžiūvusį glaistą,
Prastypusios chrizantemos lyg kaltintojos žvelgia viršun
Pro padūmavusį, saulėje blyksintį stiklą,
Balti debesys visi iki vieno šiaušia į rytus,
Gluosniai nirčiai kinkuoja tartum ristūnų vora
Ir visi, visi rodo į viršų ir šaukia!
Svarbiau už naujienas
Laureatės kalba, sakyta 62-ojo „Poezijos pavasario“ atidaryme
Kas už Onos ir Bernardinų?
Tasai „kitapus“ čia užima daug, kone trečdalį paveikslo. Neprisimenu, kad dar kas nors būtų šitaip vaizdavęs tą garsią Vilniaus vietą. Ir net atrodo, jog kalvos, medžiai, debesys už Onos ir Bernardinų pavirtę į galingas jūros bangas, o pats bažnyčių duetas, tarsi Nojaus arka, yra išneštas, išplukdytas ant vilnietiško grindinio.
Mirtis alyvose
Po Evelinos Paukštytės parodos „Slapukai“, vykusios „Godò“ galerijoje sausį, tapau jos gerbėja. Mene, kaip ir literatūroje, man patinka juodas humoro jausmas. Dar – drąsa daiktus vadinti savais vardais. Talentas. Ir gebėjimas neužsižaidžiant groteskiškoje plotmėje nerti į giluminius klodus.
Kūno forijos: keletas meninių įspūdžių
Kūno forijos – tai, kas eina per kūną ir ką kūnas perneša, kas būna euforiška arba disforiška, bet ir metaforiška, nes kūnas kone labiau nei bet kas kita netiesioginis, perkeltinis savo reikšmėmis ir prasmėmis.
Penkiolika metų po Fukušimos avarijos: dienoraštis iš sėkmės salos
Pirmąkart lankydamasis Fukušimoje per šių metų Velykas tikėjausi rasti daugiau apleistų ir apgriuvusių pastatų vaiduoklių ir tuščių, į niekur nevedančių gatvių. Vietoj to radau naujut naujutėlius kvartalus, aikštes, modernias stočių prieigas.
Vėl, arba Objektyvi „Kauno literatūros savaitės“ apžvalga
Festivalio atidarymas. Po pertraukos grįžtu į KMN. Galvojau, kad netrenkęs durim jausiu daugiau, bet širdis nespurda. Tie patys didingi laiptai, tas pats kabinetas su išlenktom durim. Tas pats. Kuičiamės, nešiojam stendus, sofas ir fotelius, renkam, kuri gėlė geriausiai atrodys ant stalo (pilėja). Scena papilnėja. Viskas paruošta.
Martynas Pumputis: apie visokio plauko kritiką, vardų minėjimą ir badymą pirštais
[Kornelija Mikalauskaitė:] Martynas Pumputis – literatūros kritikas, kurio publikacijos kultūros lauke yra išprovokavusios aršių diskusijų. [...] Kalbamės apie kritiką, metakritiką ir apskritai šiuolaikinę vertinimo kultūrą – neapsieiname ir be šiokios tokios avantiūros: kad išvengtume abstraktumo ir aiškiau įvardytume problemas, pateikiame konkrečių pavyzdžių.
Menas yra niekis
[Rvynas Vardė:] Pastarosiomis dienomis vos ne kasdien gatvėje sutikdavau Raimondą Briedį. Po trečio karto neištvėriau. „Greitai gyvensime kartu viename bute!“ – pasisveikinau. Jis suraukė antakius ir paklausė: „Iš kur šis siužetas?“ – „Iš Gorčevo“, – atsakiau. Briedis patikslino: „Ne, iš Becketto.“
Nerimtai rimta
…pasaulyje atsiranda vis daugiau grafinių romanų suaugusiesiems (pavyzdžiui, Arto Spiegelmano „Maus“ (1980–1991) ir kt.), parašytų politinėmis, istorinėmis ar kitomis temomis. Tarp šių rašytojų atsiduria ir lietuvių filologiją baigusi, animaciją studijavusi autorė Gerda Jord (Gembickienė, g. 1988), kuri 2025 m. pristatė savo ketvirtąjį grafinį romaną „Karalius nakvos Merkinėje“.
Nečiupinėtoji lituanistika (6)
Kunigas, ryžęsis savo lėšomis leisti Jono Aisčio poezijos knygą, rėmė ne tik lietuvių šviesuolius, bet ir Kretingos pran-ciškonus: 1931 m. pastatė noviciato namus, 1936 m. nupirko spaustuvę. Tokių žmonių literatūros istorijoje įprastai nema-tyti, bet jau seniai laikas juos parodyti.
Archyvų razinkos (7)
[Marcelijus Martinaitis:] Nebūti jūrininku. Tęsti toliau mokslą. Kokiu nors būdu išgarsėti ir įrodyti A, kad aš j… esu vertas. Mesti mintis apie mergaites, o geriau susirūpinti eilėraščių rašymu, nes visa tai gali išeiti į gerą, o taip pat daugiau susirūpinti mokslu. [...]
●
Iš neišsipildžiusių pažadų ir troškimų
sutrupėjusių metų
vaiko rankos delne
motinos kapo
tėvo kosulio
iš gyvenimo – sapno
(nors vyliausi: aš esu)
keliuosi į švelnią
tavo balso nuauksintą valandą
Gera būti ekshibicionistu
Nusivilkti palyginimų paltą
Nusiplėšti metaforų marškinius
Aliteracijų akinius
Kalambūrų kaklaraištį
Biografijos baltinius
Struktūros švarką
Reabilitacija pramaišiui su rekolekcijomis
Pasiėmiau tris knygas – visas iš Ingos ir Jurgio bibliotekos: Zbigniewo Herberto poezijos rinktinę lietuvių kalba („Trapūs būties uostai“), ką tik Nobeliu pažymėto vengro László Krasznahorkai „Priešinimosi melancholiją“ (labiausiai dėl pavadinimo, nors su melancholija labiau linkusi susigyventi negu jai priešintis) ir Oksanos Zabužko „Ukrainietiško sekso lauko tyrimus“.
„Viskas taip sumautai trumpam“: Andros Neiburgos dienoraščiai (tęsinys)
Pradedu suprasti tuos, kurie visada lekia į užsienius. Į visokius karibus, zanzibarus. Aš juk irgi. Nes tokioj kelionėj tu visą laiką užsiėmęs – įspūdžiai, įspūdžiai, įspūdžiai. Beveik nelieki vienas su savimi. Ir visąlaik vis tiek „nėra laiko“, nes tiek daug visko reikia spėti pamatyti.
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (13)
Prieš beveik porą metų nusprendėme, kad espresso visada kainuos 90 ct. Tik dabar pastebiu to pasekmes, vis daugiau žmonių užeina greitam espresso arba populiariam rinkiniui espresso + kultūrinė spauda.
Apie Audronės Girdzijauskaitės bloknotą
Nauja ištrauka iš Audronės Girdzijauskaitės bloknoto „Šiaurės Atėnuose“ kaskart šventė ir galimybė ne tik pasitikrinti mūsų pačių patirtą įspūdį apie vieną ar kitą spektaklį, filmą, parodą ar kitą renginį, bet ir gauti paskatą suspėti pamatyti, kas pražiopsota.
