LUTZ SEILER
Šiugždesiai
Liucė stovėjo visiškai rami. Veikiausiai visu rimtumu pakluso kažkokiems nurodymams, kuriuos indėnas jai vis šnibždėjo, gal kokį užkeikimą, pamanė Ferberis; jis pastebėjo: burbulas kyla iš nedidukės perregimos žarnos po taburetės plokšte. Mergaitė galvą buvo kiek iškėlusi, tai, regis, liudijo pasididžiavimą, drauge lyg ir gynybą ar atsitraukimą. Arba Tereza jai pasakė (dar namie, kur viskas sava, – tai buvo susitarimas)…
Sukčiai ir mylėtojai
Netyčia šita nuotrauka, be jokio plano. Kuičiausi savo popierių jūroje, ir iškrito iš kažkokio aplanko ar voko. Keista, kad anksčiau jos nepastebėjau. Gal ženklas dabar? Aplinkui chaosas ir pjautynės, pasaulio pabaigos laukimas, o tau prieš akis tarnystės ir artimo meilės scena. Ir dar lyg tiesiai iš Paskutinės vakarienės kambario.
Z kartos Peliukas Mikis
Į MO muziejuje atidarytą parodą „Gen Z. Viskas vienu metu“ (kuratoriai Michalas Novotný ir Marius Armonas) išsiruošiu pavasarišką ir vaiskią pirmadienio popietę. MO muziejus, pasirinkęs dirbti pirmadieniais, kai kiti muziejai ir meno galerijos uždaryti, kaskart nudžiugina, užpildydamas „turiu laiko aplankyti parodą, bet niekas nedirba“ nišą.
Švietimo šešėly
Mūsų laida buvo atvirai vadinama švietimo reformų bandomaisiais triušiais, nes 2024–2025 metais mums teko savo kailiu išbandyti atnaujintų brandos egzaminų [...] ir atnaujintų ugdymo programų chaosą. Visa tai vertė ne kartą susimąstyti, kodėl standartizuotų egzaminų užduotys ir pažymiai mūsų ugdymo sistemoje bei visuomenėje taip prokrustiškai sureikšminami…
Sabina Brilo: „Kai kas mano, kad esu ragana“
[Sara Poisson:] Vieną dieną dargi sutarėme, kad priklausome tam tikrai žmonių kategorijai, kurią Sabina pavadino „žmonijos nervais“. Tai buvo artima mano gal prieš du dešimtmečius išrastam įvardijimui „liūdesio specialistai“. Sužinojusi, kad ji ruošiasi paskaitai apie sąmojį poezijoje, tariau: padarom apie tai interviu? Sutiko. Pridūrė, kad truputį bijo.
Gražios knygos, bet ką su jomis daryti?
Kavos… staleliui?
Žanrų vaiduokliai: detektyvas
Šių istorijų populiarumas liudija nesenstantį žmogaus poreikį kurti ir minti mįsles bei aiškintis baisiausio nusikaltimo – žmogžudystės – individualius motyvus ir visuomenines aplinkybes. Wystanas Hugh Audenas, kaip žinoma, yra pasakęs, kad detektyviniai romanai yra pasaulietiški krikščioniškos kaltės, išpažinties ir atpirkimo dramos atkartojimai.
Nečiupinėtoji lituanistika (5)
1939 m. rugsėjo pabaigoje Putinas buvo nuostabiai produktyvus – kasdien parašydavo po eilėraštį, sklidiną karo pradžios nerimo. Tarp jų ir elegiškasis „Motinai“, kurio negebėjau deramai įvertinti, rašydama magistro darbą. Vokiečių karo cenzūra neleido platinti 1944 m. išleistų „Rūsčių dienų“, leidykla „Sakalas“ visgi kažkiek išplatino nelegaliu būdu.
Alternatyva siūlomai alternatyvai: pasikliauti istorija ir pripažinti, kad krizės yra neišvengiamos
Kiekvienoje chaoso būklėje sudėtingai sistemai atsiranda galimybė toliau vystytis bent dviem naujomis kryptimis, link bent dviejų galimų būvių, kurių dar nebuvo.
Freudo nejauka ir simptomo prasmė filme „Donis Darko“
Pasak Freudo, literatūroje ir psichopatologijoje dažnai pasirodo figūros, kurios funkcionuoja kaip subjekto antrininkai – veidrodiniai atspindžiai, šešėliai ar pasikartojančios personažo versijos. Iš pradžių toks antrininkas gali funkcionuoti kaip savotiška ego apsauga, net kaip simbolinė nemirtingumo garantija.
Margas grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus dvaras
Ką bendra turi Pakaunėje įsikūręs Raudondvaris ir Aukštutinė Silezija, Krokuva, Čikaga? Kiek nuožmi buvo konkurencija restoranų versle XIX a.? Kaip priimdavo svečius rūmuose?
Jausmų buhalterija
kaskart kai sutinki žmogų iš praeities kadais mylėtą
pasigirsta viduje ūžesys bildesys
į darbą sulekia visas
jausmų buhalterijos kabinetas
pasikelia dokumentus suvedinėja į excelį
kiek apgailestavimo kiek kaltės kiek pykčio
kokia širdies skola ar perjauta
Liūtą sau šeriasi
Iš ašutinių maišų, iš alyvos skardinių,
Iš pupų juodųjų ir tižios skalūninės duonos,
Iš rūstybės rūgšties, smalos tiesmukumo,
Iš kreozoto, benzino, pavarų velenų, ratuotų padėklų
Liūtas stiebias.
Vanduo
Prasideda, – pagalvojau. Apytuštėje aikštelėje ežero link, priešais skelbimų lentą su sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis ir šalia Jono „Volvo“ stovėjo nepažįstamas automobilis. Mažytis, kokius vairuoja paaugliai. Suabejojau, gal pas Veroniką anūkas atvažiavo, bet ne – ji dar tuščiose lysvėse kapstėsi viena.
Kryptis: pietūs
Pietų Amerikai visai netiktų lietuviški mėnesių pavadinimai. Labai nedaug čia balandžių.
Anei vienos liepos, palinkusios prie kelio.
O ir rugių nieks nesėja rugsėjį.
