Šiaurės kampas
Skiltį „Šiaurės kampas“ kadaise sugalvojo šatėnų mylėtojas ir populiarintojas Marius Plečkaitis. Anot jo, tai turįs būti jaukus laikraščio kampelis, kviečiantis jaunus autorius diskutuoti ir nesislėpti „už kampo“. Nors labiausiai ši skiltis skirta knygų recenzijoms bei literatūros percepcijai, kai kurie sunkiai reglamentuojami pradedantieji mėgsta kalbėti ir plačiau – ją papildys kultūros bei popkultūros kritikos komentarai.
Rubrikos redaktorė – Giedrė Kazlauskaitė.
Dvi knygos
Avrom Sutzkever. Žaliasis akvariumas. Pasakojimai. Iš jidiš k. vertė Mindaugas Kvietkauskas. V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. 200 p.
J. M. G. Le Clézio. Auksinė žuvelė. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. 208 p.
Atvirukai iš Londono
I
Sveika, mieloji,
linkėjimai iš Londono. Londonas yra verslininkų miestas. Todėl čia gyvenantys emigrantai lietuviai yra labai gabūs darbininkai ir mėgsta būti verslininkų darbo jėga.
Šiuolaikinio emigranto stereotipas
Perskaičiusi „Šiaurės Atėnuose“ (VIII.29) Jurgos Tumasonytės recenziją „Visa ėdanti atmintis“, kurioje ji rašo apie 1940–1944 metų lietuvių emigrantų, pasitraukusių į Vakarus, knygą „Manėm, kad greit grįšim“, užkibau už minties apie mūsų susikuriamus stereotipus, įsivaizduojant kurią nors bendruomenę, tautos charakterį ar subkultūrą, kuri „ilgainiui įgyja jai būdingų trafaretinių bruožų ir manifestuojamų vertybių“. Užkibau – vadinasi, susimąsčiau. Susimąsčiau ne apie tų metų…
Sapnų kontinentas
Brahmi Brajanath Svinanti. Sapnų kontinentas. Mokslinė eseistika. Iš hindi vertė Arnas Kardžuvė ir Roberta Viksnaitė. Nida: Parnidžio kopa, 2014. 247 p.
Rugsėjo brevijoriai
Jeigu kultūrininkai turėtų bent dalį pasitikėjimo, kuriuo spinduliuoja Obama, sakydamas savo kalbas (nesvarbu, kad kartais apybanale retorika), – mintijau, stebėdama spaudos konferenciją iš Talino, – galimas daiktas, pasibaigtų toji kepurės glamžymo ir nuolankių linkčiojimų epocha, visiems seniai varanti grasą ir nuobodulį. Rugsėjis prasidėjo banaliomis, kaziukiškomis „Sostinės dienomis“, kurias aplankė kone visi, kas tik laiko save daugiau ar mažiau žmonėmis. Knygų…
Trys šaukštai vienatvės
– Ar galėtum susitikinėti su savimi?
– Manau, kad ne.
Laimingas gyvenimas nežinomybėje
Vienoje neseniai „Šiaurės Atėnuose“ publikuotoje esė (VIII.15) Vytautas Vyšniauskas pateikia tam tikrų susimąstyti verčiančių argumentų, kuriais kviečiama suabejoti amžinos sielos laimės iliuzija…
Visa ėdanti atmintis
Manėm, kad greit grįšim. 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 m. Sudarytojos: Dalia Cidzikaitė, Laima Petrauskaitė VanderStoep, Dalia Stakytė Anysienė.
Igor Argamante. Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos.
Iškrypęs trečiadienis
Miesto ruduo – šlapias cementas. Vakarais dar ir apšviestas mėlynomis lemputėmis, kurios iš anksto perspėja apie ateisiančias už kelių mėnesių Kalėdas. Čia pat gali paslysti ant šlapio lapo (tie niekšeliai kasmet traumuoja daugiau žmonių, nei galite įsivaizduoti)…
Kol žemelė dar apvali
Nusprendžiu, kad neturiu ką veikti (švęsti dar anksti), o netoliese pamatau „Gyvąją biblioteką“, kurioje savanoriavau prieš porą metų, tad prisistatau kaip nauja savanorė, tik šią išskirtinę dieną atstovaujanti mažumai „lesbietė“. Neilgai trukus sulaukiu pirmosios „skaitytojos“ – kokių 27-erių moteriškė, kuri, sprendžiant iš figūros ir stiliaus pojūčio, socialinio gyvenimo iš esmės neturi, tad nusprendė, kad būtų pats laikas jį pagadinti kitiems. Prisėdam.…
