AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Jon Kra­kau­er. Į lau­ki­nį pa­sau­lį. Iš an­glų k. ver­tė Ge­di­mi­nas Sa­daus­kas. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 221 p. Tik­riau­siai dau­ge­lis pri­si­me­na prieš ke­le­tą me­tų pa­si­ro­džiu­sį ir itin di­de­lio pa­si­se­ki­mo su­lau­ku­sį Se­a­no Pen­no fil­mą „At­gal į gam­tą“.

MARIUS PLEČKAITIS Ro­ber­tas Ku­dir­ka. Ka­lė­ji­mo, kri­mi­na­li­nio ir nar­ko­ma­nų žar­go­no žo­dy­nas. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 286 p. „Bet ar to­kią kny­gą ga­li­ma re­cen­zuo­ti?“ – tars­te­lė­jo ko­le­gė Jur­ga Tu­ma­so­ny­tė per tą pa­tį Vil­niaus kny­gų fes­ti­va­lį.

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Ha­ru­ki Mu­ra­ka­mi. Ką aš kal­bu, kai kal­bu apie bė­gi­mą. Iš ja­po­nų k. ver­tė Jur­gi­ta Po­lons­kai­tė. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 192 p. Skai­ty­to­jui, pri­pra­tu­siam prie įvai­riau­sių me­ta­fo­rų, toks kny­gos pa­va­di­ni­mas ga­li pa­si­ro­dy­ti ta­ry­tum vie­na iš jų. Vi­siš­kai ne­si­no­ri pa­ti­kė­ti, kad ra­šy­to­jas ga­li kal­bė­ti apie bė­gi­mą.

MARIUS PLEČKAITIS José Sa­ra­ma­go. Kai mir­tis nu­si­ša­li­na. Romanas. Iš por­tu­ga­lų k. ver­tė Zig­man­tas Ar­dic­kas. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 212 p. Ne­se­niai nu­vil­ni­ju­sio Vil­niaus kny­gų fes­ti­va­lio me­tu vy­ko ga­na ne­ti­pi­nis kny­gos pri­sta­ty­mas. Su­si­rin­kę žmo­nės skai­pu ben­dra­vo su le­gen­di­nio Por­tu­ga­li­jos ra­šy­to­jo naš­le

TO­MAS MAR­CIN­KE­VI­ČIUS Pa­sau­lis pa­gal Ba­rą. At­si­mi­ni­mai. Su­da­rė Ge­di­mi­nas Ka­jė­nas. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 296 p. Vil­nius kaip skers­gat­vių, tar­pu­var­čių, baž­ny­čių ir idė­jų vi­su­ma, o ne mis­ti­nė už­ri­bio erd­vė man at­si­ra­do 2005-ųjų ru­de­nį. Ir tai, ga­li­te nu­ma­ny­ti, dai­riau­si po jį ap­span­gin­tas ty­ro, bet maiš­tin­go pro­vin­cia­laus nai­vu­mo, tad Ar­tū­ras Ba­ry­sas-Ba­ras (mi­ręs tų me­tų sau­sį) man ne­bu­vo ir nė­ra vi­sa­liau­di­nė le­gen­da.

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Za­die Smith. Bal­ti dan­tys. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Gab­rie­lė Gai­liū­tė. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 544 p. Ro­ma­nai, ku­riuo­se yra ne­ma­žai vei­kė­jų (ir be­ne vi­si jie bū­na pa­grin­di­niai), daž­nai at­ro­do pai­nūs.

MARIUS PLEČKAITIS Vla­di­mir Be­ša­nov. Rau­do­na­sis žai­bo ka­ras. Iš ru­sų k. ver­tė Vy­tau­tas Leš­čins­kas. V.: Brie­dis, 2012. 352 p. Ir at­siun­tė kar­tą „Brie­dis“ kny­ge­lę, „Rau­do­nuo­ju žai­bo ka­ru“ pa­va­din­tą, Ir ėmiau ją skai­ty­ti, fak­tus nag­ri­nė­dams, Tro­lei­bu­so mie­gus iš­kei­tęs į ka­rą.