Šiaurės kampas

Skiltį „Šiaurės kampas“ kadaise sugalvojo šatėnų mylėtojas ir populiarintojas Marius Plečkaitis. Anot jo, tai turįs būti jaukus laikraščio kampelis, kviečiantis jaunus autorius diskutuoti ir nesislėpti „už kampo“. Nors labiausiai ši skiltis skirta knygų recenzijoms bei literatūros percepcijai, kai kurie sunkiai reglamentuojami pradedantieji mėgsta kalbėti ir plačiau – ją papildys kultūros bei popkultūros kritikos komentarai.

Rubrikos redaktorė – Giedrė Kazlauskaitė.

Ta­len­to ir iš­ma­ny­mo šo­kis

AUŠ­RA KA­ZI­LIŪ­NAI­TĖ Ma­nu­el Ri­vas. Dai­li­dės pieš­tu­kas. Ro­ma­nas. Iš is­pa­nų k. ver­tė Al­ma Nau­jo­kai­tie­nė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 182 p. „Dak­ta­ras Da Bar­ka sė­dė­jo pin­ta­me krės­le prie iš­sklei­džia­mo sta­le­lio, už­dė­jęs ran­ką ant at­vers­tos kny­gos. Vi­sa sa­vo po­vy­za jis pa­nė­šė­jo į žmo­gų, ap­mąs­tan­tį ką tik per­skai­ty­tą nuo­sta­bų pus­la­pį.

Dep­re­si­jos iš­varymas pa­gal Pau­lą Krug­ma­ną

MARIUS PLEČKAITIS Paul Krug­man. Įvei­ki­me eko­no­mi­nę dep­re­si­ją! Iš an­glų k. ver­tė Auš­ra Mal­dei­kie­nė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 238 p. Tik­riau­siai kas ko­kius me­tus Lie­tu­vo­je iš­lei­džia­ma eko­no­mi­nio-so­cia­li­nio po­bū­džio kny­ge­lė, kurios vir­še­ly­je pui­kuo­ja­si pri­pa­žin­to au­to­riaus pa­var­dė ir vien­kryp­tiš­kai pa­lan­kus (jei ne vir­še­ly­je, tai bent jau pir­muo­siuo­se pus­la­piuo­se) kri­ti­kų ver­ti­ni­mas.

Tu esi kny­gos vei­kė­jas

AUŠ­RA KA­ZI­LIŪ­NAI­TĖ Vik­tor Pe­le­vin. T. Ro­ma­nas. Iš ru­sų k. ver­tė Ire­na Po­ta­šen­ko. V.: Me­to­di­ka, 2012. 352 p. Kaip ir vi­so­se Vik­to­ro Pe­le­vi­no kny­go­se, 2009 me­tais pa­si­ro­džiu­sia­me ro­ma­ne „T.“ trykš­te trykš­ta au­to­riui bū­din­go hu­mo­ro šal­ti­niai. Jau kny­gos pra­džio­je prie ki­tų dvie­jų iš­kal­bin­gų epig­ra­fų pa­tei­kia­mas sa­ki­nys nu­tei­kia skai­ty­to­ją šė­lio­nėms rim­tu vei­du ar­ba rim­tiems klau­si­mams, nar­plio­ja­miems su šyp­se­na

Ar­le­ki­nas ma­no drau­gas

GER­DA VENČ­KAUS­KAI­TĖ Vla­di­mir Na­bo­kov. Žvelk į ar­le­ki­nus! Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Ra­sa Draz­daus­kie­nė. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 267 p. Kaž­ka­da su drau­gais ne­ty­čia nu­kly­do­me į pa­skai­tą, kur pra­de­dan­čio­ji dės­ty­to­ja psi­cho­lo­gė var­di­jo žmo­nių san­ty­kių pro­ble­mas. Vie­na jų – kom­pli­men­tų trū­ku­mas, rei­kia daž­niau žiū­rė­ti žmo­gui į akis ir sa­ky­ti, už ką tu jį mėgs­ti.

Pa­ra­šy­ta skai­tan­tiems, su­ba­lan­suo­ta li­te­ra­tū­ro­lo­gams

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė. Lais­vo­jo mąs­ty­mo pro­per­šos. Esė. V.: Ty­to al­ba, 2012. 304 p. „Il­gai ne­ra­dau pa­grin­di­nio pa­va­di­ni­mo žo­džio. Lais­vo­jo mąs­ty­mo zo­nos? Lau­kas? Ply­šiai? Įtrū­kiai? Pro­per­šos?“ – apie dve­jo­nes ra­šo au­to­rė, ga­liau­siai pa­si­rin­ku­si pas­ta­rą­jį va­rian­tą.

Ir kas čia tiek pri­spjau­dė?

HI­LIA­RAS GI­LAN­DA Au­dio­vi­zu­a­li­nės po­ezi­jos fes­ti­va­lio TARP po­ezi­jos rink­ti­nė. Su­da­rė Auš­ra Ka­zi­liū­nai­tė ir Li­na Ži­ge­ly­tė. Vilnius, 2012. 44 ­p. Šiais metais jau septintą kartą Vilniaus rudeniniais šaligatviais nutrepsėjęs Audiovizualinės poezijos festivalis TARP, nešinas vėliava-tema „Be-tono spalvos“ ir apsišarvavęs šūkiu „Sureguliuok savo jautrumą“

Kaip kvepia sniegas, kaip kvepia tamsa

NE­RI­JUS CI­BULS­KAS Gin­ta­ras Bleiz­gys. So­das. Ei­lė­raš­čiai. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 110 p. Tur­būt sim­bo­liš­ka, kad šeš­ta­sis po­eto Gin­ta­ro Bleiz­gio ei­lė­raš­čių rin­ki­nys „So­das“ į kny­gy­nus at­ke­lia­vo ge­gu­žės mė­ne­sį, prieš pat su­la­po­jant ir iš­ve­šint ža­lia­jam „Po­ezi­jos pa­va­sa­riui“.

Hifai ir vaivorykštės

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Alis Bal­bie­rius. Vai­vo­rykš­tė ir ne­an­der­ta­lie­tis. Esė. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 112 p. Vi­suo­met džiu­gu su­lauk­ti nau­jo lie­tu­viš­kos eseis­ti­kos der­liaus. Šis žan­ras mū­sų tau­tos li­te­ra­tū­ri­nia­me kon­teks­te il­gą lai­ką iš­bu­vo ko­ko­no sta­di­jos ir dru­ge­lio spar­nus au­gin­tis pra­dė­jo tik Lie­tu­vai at­ga­vus vals­ty­bin­gu­mą.

Pasimatymu impregnuotas sumi-e

HILIARAS GILANDA Ta­ku­ma­sa Ono. Pa­pras­ta­sis su­mi-e me­nas. Ja­po­nų ta­py­ba tu­šu. Iš an­glų k. ver­tė Li­na Ti­lin­dy­tė. V.: Min­tis, 2012. 130 p. Oi, ne­muš­kit mu­sės! Ran­ke­lės jai dre­ba… Ko­je­lės dre­ba… Ko­ba­y­as­hi Is­sa (Ver­tė Do­nal­das Ka­jo­kas)

Per­for­man­sų va­gis

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ John Ca­ge. Me­tai nuo pir­ma­die­nio. Nau­ji ra­ši­niai ir pa­skai­tos. Iš an­glų k. ver­tė Ro­ber­tas Kun­dro­tas. V.: Pa­svi­ręs pa­sau­lis, 2010. 204 p. „Esu ge­ros nuo­tai­kos žmo­gus“, – tei­gia Ca­ge’as, prieš tai pa­prie­kaiš­ta­vęs sau dėl kvai­lu­mo.