Šiaurės kampas
Skiltį „Šiaurės kampas“ kadaise sugalvojo šatėnų mylėtojas ir populiarintojas Marius Plečkaitis. Anot jo, tai turįs būti jaukus laikraščio kampelis, kviečiantis jaunus autorius diskutuoti ir nesislėpti „už kampo“. Nors labiausiai ši skiltis skirta knygų recenzijoms bei literatūros percepcijai, kai kurie sunkiai reglamentuojami pradedantieji mėgsta kalbėti ir plačiau – ją papildys kultūros bei popkultūros kritikos komentarai.
Rubrikos redaktorė – Giedrė Kazlauskaitė.
Kaip nesugadinti šuns širdies
KAROLIS DAMBRAUSKAS Michail Bulgakov. Šuns širdis. Iš rusų k. vertė Jurgis Gimberis. K.: Jotema, 2011. 208 p. Kontekstas Ši Michailo Bulgakovo apysaka parašyta 1925 m., tačiau dėl sovietinės cenzūros išspausdinta tik 1987 m. Kokie 1925-ieji Sovietų Sąjungoje?
Rotho perturbacijos
MARIUS PLEČKAITIS Philip Roth. Portnojaus skundas. Romanas. Iš anglų k. vertė Marius Burokas. K.: Kitos knygos, 2012. 229 p. Keistas, o kartu daug kam ir artimas tas Portnojaus negalavimas, greičiausiai sukurtas paties rašytojo Rotho: „stiprūs etiniai ir altruistiniai impulsai nuolat kertasi su nepaprastais, dažnai iškreiptais lytiniais troškimais.
Realizmas su priedais
EMILIS MILKEVIČIUS Vaclovas Mikailionis. Jotvingių laisvės šokis. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. 240 p. Plačių interesų šviesuolis V. Mikailionis – ne tik Romuvos krivis, Seimo ekspertas žiniasklaidos klausimais (2002 m.; plg. str. „Etninė kultūra spaudos veidrodyje“ Seimo interneto svetainėje), bet ir (o gal derėtų sakyti – visų pirma) labai ankstyvas lietuvių science fiction pionierius
Baisusis (pseudo)lietuviškas našlaitis
TOMAS MARCINKEVIČIUS Upton Sinclair. Džiunglės. Romanas. Iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė. V.: Aukso žuvys, 2012. 455 p. Tautinės literatūrinės staklės – kaprizingas įtaisas. Baisiai paprastai patvirtinantis, kad ne tik Lietuva, pasak Miłoszo, yra etnolingvistinis projektas, bet ir į lietuvių kalbą verčiama literatūra neišvengiamai atsiduos baltiškosiomis politinėmis paradigmomis.
Meistriškai parašytas žmogus
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ J. M. Coetzee. Lėtas žmogus. Romanas. Iš anglų k. vertė Irena Daugirdaitė. V.: Metodika, 2012. 192 p. Skaitant naujas knygas vis rečiau aplanko toji besąlygiška, tauri literatūrinė ekstazė, kai nesinori užduoti jokių klausimų autoriui, nesinori už jį atsiprašinėti, teisinti ar raudonai braukyti tam tikras frazes, nereikalingus žodžius.
Sakyk „čyz“
MARIUS PLEČKAITIS Roland Barthes. Camera lucida. Pastabos apie fotografiją. Iš prancūzų k. vertė Agnė Narušytė. K.: Kitos knygos, 2012. 144 p. Roland’as Barthes’as buvo itin panegiriškai (o ar galima kitaip?) pristatytas jo knygą išleidusios „Kitų knygų“ leidyklos: „[...] pats įtakingiausias fotografijos fenomeno aiškinimas.
Ateik pas mus, Krišna
EMILIS MILKEVIČIUS John O’Donohue. Palaiminimų knyga. Iš anglų k. vertė Dalia Judita Vabalienė. V.: Tyto alba, 2011. 240 p. (Prisipažinsiu, kad visą mano kaip skaitytojo, o pastaruoju metu recenzento patirtį lydi savotiškas maginis mąstymas – norisi įsikalbėti, kad tau daugiau ar mažiau atsitiktinai į rankas pakliūvančios knygos kažkokiu būdu yra būtinos ar bent jau svarbios.
Kokybiška lietuviška populiarioji literatūra
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Kristina Sabaliauskaitė. Danielius Dalba & kitos istorijos. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2012. 208 p. „Prašmatnūs viešbučiai ir jų vieta rašytojų biografikoje yra tokia smagi literatūrinė klišė, kad negalėjau jos neišnaudoti“, – savo tinklaraštyje rašo Kristina Sabaliauskaitė. Ji prisimena Paryžiaus „Ritzą“ su Marceliu Proustu, Ernestu Hemingwayumi, F. Scottu Fitzgeraldu bei kitais didžiaisiais
Dar vienas realistinis Pelevino romanas
EMILIS MILKEVIČIUS Viktor Pelevin. T. Romanas. Iš rusų k. vertė Irena Potašenko. V.: Metodika, 2012. 352 p. Aštunta, jei nieko nepraleidau, lietuvių kalba pasirodžiusi kultinio rusų rašytojo V. Pelevino 2009 m. knyga, kruopščiai ir sklandžiai išversta vertėjos I. Potašenko, turbūt dar 2010 m. brandinusios sumanymą adekvačiau perteikti šio velniavos meistro unikalų stilių, – plg. straipsnį tų metų „Knygų aidų“ Nr.…
Pasaulis pagal Kajėną
JURGA TUMASONYTĖ Pasaulis pagal Barą. Atsiminimai. Sudarė Gediminas Kajėnas. K.: Kitos knygos, 2012. 296 p. Laikydama ant kelių „Pasaulį pagal Barą“, prisiminiau neseniai skaitytą biografinę rinktinę „Mr. Fluxus: kolektyvinis Jurgio Mačiūno portretas“ (2009). Prisiminiau dar ir dėl to, kad kalbėdami apie Artūrą Barysą knygos autoriai ne kartą užsimena apie „Fluxus“ judėjimo ir Baro veiklos paraleles.