Šiaurės kampas

Skiltį „Šiaurės kampas“ kadaise sugalvojo šatėnų mylėtojas ir populiarintojas Marius Plečkaitis. Anot jo, tai turįs būti jaukus laikraščio kampelis, kviečiantis jaunus autorius diskutuoti ir nesislėpti „už kampo“. Nors labiausiai ši skiltis skirta knygų recenzijoms bei literatūros percepcijai, kai kurie sunkiai reglamentuojami pradedantieji mėgsta kalbėti ir plačiau – ją papildys kultūros bei popkultūros kritikos komentarai.

Rubrikos redaktorė – Giedrė Kazlauskaitė.

Kaip ne­su­ga­din­ti šuns šir­dies

KAROLIS DAMBRAUSKAS Mi­chail Bul­ga­kov. Šuns šir­dis. Iš ru­sų k. ver­tė Jur­gis Gim­be­ris. K.: Jo­te­ma, 2011. 208 p. Kon­teks­tas Ši Mi­chai­lo Bul­ga­ko­vo apy­sa­ka pa­ra­šy­ta 1925 m., ta­čiau dėl so­vie­ti­nės cen­zū­ros iš­spaus­din­ta tik 1987 m. Ko­kie 1925-ie­ji So­vie­tų Są­jun­go­je?

Rotho perturbacijos

MARIUS PLEČKAITIS Phi­lip Roth. Port­no­jaus skun­das. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Ma­rius Bu­ro­kas. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 229 p. Keis­tas, o kar­tu daug kam ir ar­ti­mas tas Port­no­jaus ne­ga­la­vi­mas, grei­čiau­siai su­kur­tas pa­ties ra­šy­to­jo Rot­ho: „stip­rūs eti­niai ir al­truis­ti­niai im­pul­sai nuo­lat ker­ta­si su ne­pa­pras­tais, daž­nai iš­kreip­tais ly­ti­niais troš­ki­mais.

Re­a­liz­mas su prie­dais

EMI­LIS MIL­KE­VI­ČIUS Vac­lo­vas Mi­kai­lio­nis. Jot­vin­gių lais­vės šo­kis. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 240 p. Pla­čių in­te­re­sų švie­suo­lis V. Mi­kai­lio­nis – ne tik Ro­mu­vos kri­vis, Sei­mo eks­per­tas ži­niask­lai­dos klau­si­mais (2002 m.; plg. str. „Et­ni­nė kul­tū­ra spau­dos veid­ro­dy­je“ Sei­mo in­ter­ne­to sve­tai­nė­je), bet ir (o gal de­rė­tų sa­ky­ti – vi­sų pir­ma) la­bai anks­ty­vas lie­tu­vių scien­ce fic­tion pio­nie­rius

Bai­su­sis (pseu­do)lie­tu­viš­kas naš­lai­tis

TO­MAS MAR­CIN­KE­VI­ČIUS Up­ton Sinc­lair. Džiun­glės. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Ra­sa Draz­daus­kie­nė. V.: Auk­so žu­vys, 2012. 455 p. Tau­ti­nės li­te­ra­tū­ri­nės stak­lės – kap­ri­zin­gas įtai­sas. Bai­siai pa­pras­tai pa­tvir­ti­nan­tis, kad ne tik Lie­tu­va, pa­sak Miłos­zo, yra et­no­ling­vis­ti­nis pro­jek­tas, bet ir į lie­tu­vių kal­bą ver­čia­ma li­te­ra­tū­ra ne­iš­ven­gia­mai at­si­duos bal­tiš­ko­sio­mis po­li­ti­nė­mis pa­ra­dig­mo­mis.

Meist­riš­kai pa­ra­šy­tas žmo­gus

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ J. M. Co­et­zee. Lė­tas žmo­gus. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Ire­na Dau­gir­dai­tė. V.: Me­to­di­ka, 2012. 192 p. Skai­tant nau­jas kny­gas vis re­čiau ap­lan­ko to­ji be­są­ly­giš­ka, tau­ri li­te­ra­tū­ri­nė eks­ta­zė, kai ne­si­no­ri už­duo­ti jo­kių klau­si­mų au­to­riui, ne­si­no­ri už jį at­si­pra­ši­nė­ti, tei­sin­ti ar rau­do­nai brau­ky­ti tam tik­ras fra­zes, ne­rei­ka­lin­gus žo­džius.

Sa­kyk „čyz“

MARIUS PLEČKAITIS Ro­land Bart­hes. Ca­me­ra lu­ci­da. Pa­sta­bos apie fo­to­gra­fi­ją. Iš pran­cū­zų k. ver­tė Ag­nė Na­ru­šy­tė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 144 p. Ro­land’as Bart­hes’as bu­vo itin pa­ne­gi­riš­kai (o ar ga­li­ma ki­taip?) pri­sta­ty­tas jo kny­gą iš­lei­du­sios „Ki­tų kny­gų“ lei­dyk­los: „[...] pats įta­kin­giau­sias fo­to­gra­fi­jos fe­no­me­no aiš­ki­ni­mas.

Ateik pas mus, Krišna

EMI­LIS MIL­KE­VI­ČIUS John O’Do­no­hue. Pa­lai­mi­ni­mų kny­ga. Iš an­glų k. ver­tė Da­lia Ju­di­ta Va­ba­lie­nė. V.: Ty­to al­ba, 2011. 240 p. (Pri­si­pa­žin­siu, kad vi­są ma­no kaip skai­ty­to­jo, o pas­ta­ruo­ju me­tu re­cen­zen­to pa­tir­tį ly­di sa­vo­tiš­kas ma­gi­nis mąs­ty­mas – no­ri­si įsi­kal­bė­ti, kad tau dau­giau ar ma­žiau at­si­tik­ti­nai į ran­kas pa­kliū­van­čios kny­gos kaž­ko­kiu bū­du yra bū­ti­nos ar bent jau svar­bios.

Ko­ky­biš­ka lie­tu­viš­ka po­pu­lia­rio­ji li­te­ra­tū­ra

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Kris­ti­na Sa­ba­liaus­kai­tė. Da­nie­lius Dal­ba & ki­tos is­to­ri­jos. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 208 p. „Praš­mat­nūs vieš­bu­čiai ir jų vie­ta ra­šy­to­jų biog­ra­fi­ko­je yra to­kia sma­gi li­te­ra­tū­ri­nė kli­šė, kad ne­ga­lė­jau jos ne­iš­nau­do­ti“, – sa­vo tin­kla­raš­ty­je ra­šo Kris­ti­na Sa­ba­liaus­kai­tė. Ji pri­si­me­na Pa­ry­žiaus „Ritzą“ su Mar­ce­liu Pro­us­tu, Er­nes­tu He­ming­wa­y­u­mi, F. Scot­tu Fit­zge­ral­du bei ki­tais di­džiai­siais

Dar vie­nas re­a­lis­ti­nis Pe­le­vi­no ro­ma­nas

EMI­LIS MIL­KE­VI­ČIUS Vik­tor Pe­le­vin. T. Ro­ma­nas. Iš ru­sų k. ver­tė Ire­na Po­ta­šen­ko. V.: Me­to­di­ka, 2012. 352 p. Aš­tun­ta, jei nie­ko ne­pra­lei­dau, lie­tu­vių kal­ba pa­si­ro­džiu­si kul­ti­nio ru­sų ra­šy­to­jo V. Pe­le­vi­no 2009 m. kny­ga, kruopš­čiai ir sklan­džiai iš­vers­ta ver­tė­jos I. Po­ta­šen­ko, tur­būt dar 2010 m. bran­di­nu­sios su­ma­ny­mą adek­va­čiau per­teik­ti šio vel­nia­vos meist­ro uni­ka­lų sti­lių, – plg. straips­nį tų me­tų „Kny­gų ai­dų“ Nr.…

Pa­sau­lis pa­gal Ka­jė­ną

JUR­GA TU­MA­SO­NY­TĖ Pa­sau­lis pa­gal Ba­rą. At­si­mi­ni­mai. Su­da­rė Ge­di­mi­nas Ka­jė­nas. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 296 p. Lai­ky­da­ma ant ke­lių „Pa­sau­lį pa­gal Ba­rą“, pri­si­mi­niau ne­se­niai skai­ty­tą biog­ra­fi­nę rink­ti­nę „Mr. Flu­xus: ko­lek­ty­vi­nis Jur­gio Ma­čiū­no por­tre­tas“ (2009). Pri­si­mi­niau dar ir dėl to, kad kal­bė­da­mi apie Ar­tū­rą Ba­ry­są kny­gos au­to­riai ne kar­tą už­si­me­na apie „Flu­xus“ ju­dė­ji­mo ir Ba­ro veik­los pa­ra­le­les.