AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Reinaldo Arenas. Kai ateis naktis. Autobiografinis romanas. Iš ispanų k. vertė Kristina Kežutytė. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. 312 p. „Tikėjau, arba norėjau tikėti, kad revoliucija kilni ir graži“, – rašo Reinaldo Arenasas, prisimindamas savo ryžtą prisidėti prie Fidelio Castro šiam nuvertus Batistą. Atrodė, pagaliau Kubos laukia išsivadavimas, tačiau šviesios ateities žiburiai užgeso labai greitai.

EMILIS MILKEVIČIUS Nijolė Simona Pukinskaitė, Ramūnas Čeponis. Visuma be chaoso, arba Mirties paveldėtojai. V.: Dailės artelė, 2013. 108 p. Knygą sudaro tandemas eilių ir R. Čeponio abstrakčiosios tapybos, kuri tegul netampa recenzijos tema; o N. S. Pukinskaitės poezija panaši į M. K. Čiurlionio paveikslus

JURGIS VININGAS Quentin Meillassoux. After Finitude: An Essay on the Necessity of Contingency. Trans. Ray Brassier. London: Continuum, 2008. 148 p. Spekuliatyvusis realizmas – ganėtinai naujas kontinentinės filosofijos judėjimas, kurio atstovai (žymiausi jų – Grahamas Harmanas, Rayus Brassier, François Laruelle’is, Quentinas Meillassoux) siūlo pradėti viską iš naujo, teisingiau – nuo Descartes’o, grįžti į prieškritinę žiūrą, iki Kanto filosofinės steigties

MARIUS PLEČKAITIS Jau devynis mėnesius mes kartu. Mes – tai kompiuterinės plunksnos nevengiantys ir iš noro pasakyti savo nuomonę spirgantys knygų, meno ir paties gyvenimo kritikai, susibūrę čia, „Šiaurės kampe“.

GER­DA JORD Rei­nal­do Are­nas. Kai at­eis nak­tis. Au­to­biog­ra­fi­nis ro­ma­nas. Iš is­pa­nų k. ver­tė Kris­ti­na Ke­žu­ty­tė. V.: Lie­tu­vos ra­š­y­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 312 p. Kai Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la iš­lei­džia vers­ti­nį ro­ma­ną, ku­rio ko­ne kiek­vie­na­me pus­la­py­je ap­ra­šo­ma bent vie­na ho­mo­sek­su­a­lo aki­mis re­gi­ma vy­ro var­pa

MARIUS PLEČKAITIS Ro­kas Po­vi­lius. Dvi­vie­tis kū­nas. Ei­lė­raš­čiai. V.: Edu­ko­lo­gi­ja, 2012. 80 p. Keis­tas pa­ra­dok­sas, kai po­ezi­ja – iš es­mės lais­va kū­ry­bos sri­tis, su­tei­kian­ti ga­li­my­bę ne­bū­ti nuo­sek­liam, kal­bė­ti pie­vas, vis dėl­to rei­ka­lau­ja bū­ti ap­žvelg­ta kruopš­čiau, li­te­ra­tū­ro­lo­giš­kiau ir kom­pe­ten­tin­gai.

TOMAS MARCINKEVIČIUS Ge­or­ge Or­well. La­pok, as­pi­dist­ra. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Ar­vy­das Sa­bo­nis. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 278 p. Or­wel­lo ki­taip ne­pa­im­si, kaip tik pa­si­rai­to­jęs ran­ko­ves ir į dar­bą „at­si­ne­šęs“ at­sa­kin­gai. Ne to­dėl, kad kny­gos bū­tų la­bai su­dė­tin­gos sti­liu­mi ar min­ties kon­tra­ban­da.

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Ju­lius Ke­le­ras. 66 is­to­ri­jos. Dailininkė Kamilė Gužaitė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 36 p. Šiek tiek ne­jau­ku, kai kny­go­je vyks­ta var­žy­tu­vės. Tie­sa, daž­niau­siai vie­nas su ki­tu var­žo­si vei­kė­jai.

TO­MAS MAR­CIN­KE­VI­ČIUS Gin­ta­ras Gra­jaus­kas. Is­to­ri­jos apie nar­sų­jį ri­te­rį Tenk­sa­lo­tą ir dra­ko­ną mis­te­rį Kaind­lį. Dai­li­nin­kė Li­na Ku­sai­tė. V.: Ty­to al­ba, 2012. 136 p. Iš­sa­mią, net įkve­pian­čią nau­jau­sios Gin­ta­ro Gra­jaus­ko kny­gu­tės re­cen­zi­ją „Šiau­rės At­ėnų“ praėjusių metų 48-aja­me nu­me­ry­je jau spė­jo pa­ra­šy­ti Arū­nas Bra­zaus­kas.