Šiaurės kampas

Skiltį „Šiaurės kampas“ kadaise sugalvojo šatėnų mylėtojas ir populiarintojas Marius Plečkaitis. Anot jo, tai turįs būti jaukus laikraščio kampelis, kviečiantis jaunus autorius diskutuoti ir nesislėpti „už kampo“. Nors labiausiai ši skiltis skirta knygų recenzijoms bei literatūros percepcijai, kai kurie sunkiai reglamentuojami pradedantieji mėgsta kalbėti ir plačiau – ją papildys kultūros bei popkultūros kritikos komentarai.

Rubrikos redaktorė – Giedrė Kazlauskaitė.

Tekstai ne tekstai

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Nes jeigu tu perplaukti jūrą dėl Thomo More’o gali

MARIUS PLEČKAITIS Tommaso Campanella. Saulės miestas. Iš lotynų k. vertė Janina Mažiulienė. V.: Vaga, 2013. 120 p. Kai pagavau save mąstantį, kad utopijų žanras jau truputį išsivadėjo, o naujų vertimų senokai nemačiau

Slenkantys re(n)giniai ir skaitiniai

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Literatūrinės Vilniaus slinktys 2013. Almanachas. Sudarė Aivaras Veiknys. V.: „Naujosios Romuvos“ fondas, 2013. 144 p. Paskutiniams per ilgai užsitęsusios žiemos sniego kalnams slenkant į pažliugusius kelkraščius, tektoniniai judesiai prasideda ir literatūros kalnyne.

De Sade’as. Įvadas į perversijos etiką

JURGIS VININGAS Pradėti skaityti de Sade’ą mokyklos suole dažniausiai paskatina vien faktas, kad jo tekstai niekada neatsidurtų literatūros vadovėliuose. Tačiau greitai imi suprasti, kad mokykla – sadistiška institucija, ir jei de Sade’o tekstams kur ir vieta, tai visų pirma – mokyklos vadovėliuose. Pagaliau juk „Filosofija buduare“ – edukacinis veikalas. Institucija per se yra sadistiška – mokykla, bažnyčia, teismas, bankas –…

Kai man nesirašo

GERDA JORD Salvador Dalí. Paslėpti veidai. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Liucija Baranauskaitė Černiuvienė. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2012. 607 p. Yra dvi galimybės, ką aš veikiu, kai man nesirašo: a) užsiimu bet kokia kita gyvenimo veikla, b) vis tiek „privarau“ į lapus daug labai blogo teksto.

Lengvumas ir sunkumas

EMILIS MILKEVIČIUS Kovo-balandžio poezijos publikacijų apžvalga Jau feisbuke žadėjau veikiau recenzijos recenziją – ne tik V. Bako, kurio bloga karma lėmė, kad R. Granausko knygos žodingas aptarimas patraukė mano dėmesį

Tekstai ne tekstai

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Apie nauja ir apie nesena

MARIUS PLEČKAITIS Lauras Bielinis. Prezidentė. Antra knyga. K.: Kitos knygos, 2013. 112 p. Gyniau šią knygą jos dar neskaitęs. Neprofesionalu, gal net vaikiška. Kita vertus, iš anksto ką nors kritikuoti irgi nederėtų.

Kur dingo visi žmonės

EMILIS MILKEVIČIUS Vidas Morkūnas. Reportažas iš kiaušinio. Apsakymai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. 109 p. Buvo toks filmas, vaikystėj darė įspūdį ne tiek pati atmosferinė istorija apie be priežasties kylančią apokalipsę – saulės blyksniai, paslaptingos ligos pakirstų žmonių lavonai

Tik gyvenimo kritika

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Jerzy Pilch. Mano pirmoji savižudybė. Apsakymų romanas. Iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis. K.: Kitos knygos, 2012. 303 p. „Mano pirmoji savižudybė“ aplankė mane visiškai netikėtai. Kaip dažnai nutinka su netikėtumais, vizgindamas uodegą iš paskos sekė kartkartėmis suurzgiantis skepsis.