…nes tu gi mūsų tėvas! Nors Abraomas mūsų nepažintų nei Izraelis nenorėtų nieko apie mus žinoti, tu, VIEŠPATIE, mūsų tėvas, – „Mūsų Atpirkėju“ esi pavadintas amžiams. Kodėl gi, VIEŠPATIE, leidi nuo tavųjų kelių mums nuklysti, užkietini mūsų širdį tavęs nebijoti? Sugrįžk dėlei savųjų tarnų, dėl genčių – tavos nuosavybės.

Koks retas radinys sumani žmona, brangesnė už perlus yra jos vertė! Savo širdį jai patiki jos vyras, ir turi tikrą lobį. Ji gerumu atsilygina, o ne piktumu, per visas savo gyvenimo dienas.

Laiku ir nelaiku Tebūna prakeiktas melagis, kuris turi kaimenėje gerą gyvulį ir pažada jį, bet aukoja Viešpačiui, kas yra niekam tikę, nes aš esu didis Karalius, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS, – ir mano vardas įkvepia pagarbą tautoms.

Laiku ir nelaiku Taip kalba VIEŠPATS Kyrui, savo pateptajam, kurį jis paėmė už dešinės rankos, kad pajungtų jam tautas ir karalius nuginkluotų, kad atvertų jam duris ir vartai liktų atsklęsti:

Laiku ir nelaiku Tebūna man leista giedoti savo mylimajam mano meilės giesmę apie jo vynuogyną: Mano mylimasis turėjo vynuogyną derlingos kalvos atšlaitėse. Jis išpureno žemę, išrinko iš jos akmenis ir apsodino rinktinėmis vynuogėmis.

Laiku ir nelaiku Tave, žmogau, paskyriau Izraelio namų sargybiniu. Kada tik išgirsi iš mano lūpų žodį, perduosi jiems mano perspėjimą. Jei tariu nedorėliui: „Nedoras žmogau, tu turi mirti!“ – o tu nekalbėsi, kad įspėtum nedorėlį mesti savo kelią, tai tas nedorėlis tikrai mirs dėl savo kaltės

Laiku ir nelaiku Tu mane suvedžiojai, VIEŠPATIE, – aš leidausi suvedžiojamas. Tu buvai stipresnis už mane, – tu nugalėjai. Nuolat esu traukiamas per dantį, – kiekvienas šaiposi iš manęs. Kada tik kalbu, turiu rėkti, – turiu šaukti: „Smurtas ir skriauda!“