Laiku ir nelaiku Plokite iš džiaugsmo, visos tautos! Šlovinkite Dievą džiaugsmo valiavimais! Juk VIEŠPATS, Aukščiausiasis, šiurpą pagarbų kelia, didis visos žemės karalius. Tautas mums pavaldžias jis padarė, gentis padėjo mums po kojų.

Laiku ir nelaiku Giedokite VIEŠPAČIUI naują giesmę, nes jis padarė nuostabių dalykų. Jo dešinė ir šventumo petys laimėjo pergalę. VIEŠPATS paskelbė savo išganymą, tautoms parodė savo teisumą. Jis atsiminė savo gerumą ir ištikimybę Izraelio namams, visi žemės pakraščiai pamatė mūsų Dievo išganymą.

Laiku ir nelaiku Tau vykdysiu įžadus tarp tavo gerbėjų. Bus vaišės, pokylis vargšams, ir Viešpatį garbins visi, kas jo ilgis: jų širdys gyvuos amžių amžiais.

Laiku ir nelaiku Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, per amžius tveria jo ištikima meilė! Geriau ieškoti pagalbos pas VIEŠPATĮ, negu pasitikėti žmonėmis. Geriau ieškoti užuovėjos pas VIEŠPATĮ, negu pasitikėti didžiūnais. Dėkoju tau, kad manęs išklausei ir tapai mano išgelbėjimu.

Laiku ir nelaiku Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų protėvių Dievas pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsigynėte Pilotui, kai tas buvo benusprendžiąs jį paleisti. Jūs išsižadėjote šventojo ir teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžudį. 

Laiku ir nelaiku „Tikėkite manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kada sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais. Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kada paėmęs juos už rankos išvedžiau iš Egipto žemės.

Laiku ir nelaiku Tada Dievas ištarė visus šiuos žodžius: „Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.

Laiku ir nelaiku Po šių įvykių Dievas išbandė Abraomą. Jis tarė jam: „Abraomai!“ Jis atsiliepė: „Aš čia!“ – „Paimk savo sūnų, – jis tęsė, – savo vienatinį sūnų Izaoką, kurį myli, nueik į Morijos kraštą ir paaukok jį kaip deginamąją auką ten viename kalne, kurį aš tau nurodysiu.“

Laiku ir nelaiku Tuomet Dievas tarė Nojui ir su juo buvusiems sūnums: „Štai aš sudarau savo sandorą su jumis ir jūsų būsimais palikuonimis, su visais gyvūnais, esančiais su jumis, – paukščiais, galvijais ir visais su jumis buvusiais žemės gyvuliais, kurie tik išėjo iš arkos. Aš palaikysiu savo sandorą su jumis: niekad daugiau visi marieji gyvūnai nebus tvano vandenų išnaikinti, niekad daugiau nebus tvano…

Laiku ir nelaiku Daugiau nebesiremkite tuo, kas buvo, nebemąstykite apie tai, kas seniai praėjo. Štai aš kuriu naują dalyką! Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote? Net per dykumą tiesiu kelią, net tyruose atveriu upes.