Lai­ku ir ne­lai­ku Dy­ku­mo­je vi­sa iz­ra­e­lie­čių ben­dri­ja mur­mė­jo prieš Mo­zę ir Aaro­ną. Iz­ra­e­lie­čiai jiems sa­kė: „Ver­čiau bū­tu­me mi­rę nuo VIEŠPATIES ran­kos Egip­to že­mė­je, sė­dė­da­mi prie mė­sos puo­dų ir pri­si­val­gę duo­nos iki so­ties! Juk iš­ve­dė­te mus į šią dy­ku­mą vi­są ben­dri­ją ba­du nu­ma­rin­ti!“

Laiku ir nelaiku Vie­nas vy­ras at­ėjo iš Ba­al-Ša­li­šos ir at­ne­šė Die­vo vy­rui duo­nos iš pir­mie­nų – dvi­de­šimt mie­ži­nės duo­nos ke­pa­lų ir sa­vo mai­še švie­žių ja­vų var­pų. „Duok ją žmo­nėms, – Eli­ša ta­rė, – te­val­go.“ Bet jo tar­nas at­sa­kė: „Kaip­gi aš ga­liu ją pa­da­ly­ti šim­tui žmo­nių?“

Laiku ir nelaiku „Vargas ganytojams, kurie klaidina ir išblaško mano ganyklos avis! – tai VIEŠPATIES žodis.“ Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas, – ganytojams, ganantiems jo tautą: „Jūs – tie, kurie išblaškėte mano kaimenę! Jūs išblaškėte ją ir ja nesirūpinote!

Laiku ir nelaiku Amazjas tarė Amosui: „Regėtojau, eik sau, bėk į Judo kraštą, ten užsidirbk sau duoną ir ten pranašauk. Bet niekuomet nebepranašauk Bet-Elyje, nes tai yra karaliaus šventovė ir karalystės šventykla.“

Laiku ir nelaiku Kai jis man kalbėjo, dvasia įėjo į mane ir pastatė mane ant kojų. Aš klausiausi to, kuris man kalbėjo. Jis man sakė: „Marusis, aš siunčiu tave pas Izraelio vaikus, pas maištaujančias tautas, kurios sukilo prieš mane.

Laiku ir nelaiku Juk Dievas mirties nepadarė ir nesidžiaugia gyvųjų žūtimi, – tam, kad būtų, jis sukūrė visa. Visi pasaulio kūriniai savaime yra sveiki, jie neturi mirtinų nuodų, Hadas žemėje neviešpatauja. Juk teisumas yra nemarus.

Laiku ir nelaiku Išgirskite mane, salos, atkreipkite dėmesį, tolimosios tautos! Mane VIEŠPATS pašaukė dar negimusį, – dar motinos įsčiose tebesantį, jis ištarė manąjį vardą. Jis padarė iš manęs aštrų kalaviją, paslėpė mane savo rankos šešėlyje.

Laiku ir nelaiku Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Aš pats paimsiu ūglį nuo aukštojo kedro viršūnės, pats jį įdiegsiu. Nulaušiu patį trapųjį nuo jo aukščiausių ūglių. Aš pats persodinsiu jį į aukštą didingą kalną.

Laiku ir nelaiku Nūnai prašyčiau pasiklausti apie praeities amžius, seniai prieš tave praėjusius, nuo tos dienos, kai Dievas sukūrė žmones žemėje, pasiteirauti nuo vieno dangaus krašto iki kito, ar įvyko kada nors toks didingas įvykis kaip šis, ar kada nors kas nors panašaus buvo girdėta? Ar girdėjo kokia nors tauta balsą Dievo, kalbančio iš ugnies

Laiku ir nelaiku Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela! VIEŠPATIE, mano Dieve, esi be galo didis! VIEŠPATIE, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei!