Jeigu apie Išminties knygą reikėtų spręsti tik iš šių eilučių, kažin ar daug skaitytojų, net ir tarp tų, kuriems Šventasis Raštas yra autoritetas, palaikytų ją didžios išminties šaltiniu…

Šį sekmadienį katalikų skaitomi skaitiniai alsuote alsuoja sėklos ir sėjėjo patosu. Evangelijoje pagal Matą (13, 1–9) Jėzus sako palyginimą apie sėklą, beriamą į dirvą…

Didžiai džiūgauk, Ziono dukra, garsiai krykštauk, dukra Jeruzale! Štai tavo karalius pas tave ateina, – jis išaukštintas ir pergalingas, nuolankus ir joja ant asilo – ant asiliuko, asilės jauniklio. Jis išvarys kovos vežimus iš Efraimo ir karo žirgus iš Jeruzalės; karo lankas bus sulaužytas, jis skelbs taiką tautoms. Jo valdžia bus nuo jūros lig jūros ir nuo Upės lig žemės…

Visuomet VIEŠPATĮ garbinsiu, jo šlovė nuolat bus mano lūpose. Aš didžiuojuosi VIEŠPAČIU; romieji girdės tai ir džiaugsis. Skelbkite su manimi VIEŠPATIES didybę, aukštinkime jo vardą drauge! Kreipiausi į VIEŠPATĮ, ir jis man atsakė, išgelbėjo iš visų mano baimių. Pažvelkite į jį ir pralinksmėkite; niekada jums nereikės kęsti gėdos. Vargšas šaukėsi, ir VIEŠPATS išgirdo, iš visų vargų išgelbėjo. VIEŠPATIES angelas saugo…

Atsimink tą ilgą kelią, kuriuo tave vedė VIEŠPATS, tavo Dievas, per tuos keturiasdešimt metų dykumoje, idant padarytų tave nuolankų, bandydamas sužinoti, kas buvo tavo širdyje, ar tu laikysiesi jo įsakymų, ar ne. Jis darė tave nuolankų, leisdamas tau paalkti, paskui maitindamas tave mana, kurios nei jūs, nei jūsų protėviai nežinojote, idant tave pamokytų, kad žmogus yra gyvas ne viena duona,…

Mozė tad atsiskėlė iš akmens dvi lenteles, tokias kaip buvo pirmosios, ir, atsikėlęs anksti rytą, pakilo kopti į Sinajaus kalną, nešinas dviem akmens lentelėmis, kaip jam VIEŠPATS buvo įsakęs. VIEŠPATS, nužengęs debesyje, buvo ten su juo ir ištarė savo vardą „VIEŠPATS“. Ir VIEŠPATS praėjo prieš jį, tardamas: „VIEŠPATS, VIEŠPATS, esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės.“ Mozė tuojau…

Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela! VIEŠPATIE, mano Dieve, esi be galo didis! VIEŠPATIE, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei! Tavo kūrinių pilna žemė. Tau veidą paslėpus, jie nerimsta, o alsavimą iš jų atėmus, jie miršta – sugrįžta atgal į dulkes. Tau atsiuntus savo dvasią, jie atgyja, – tu atnaujini žemės veidą. Tebūna amžina VIEŠPATIES garbė, tesidžiaugia Dievas savo…

Džiūgaukite, teisieji, VIEŠPATYJE, – dera, kad dorieji jį šlovintų. Šlovinkite VIEŠPATĮ lyra, skambinkite jam dešimtstyge arfa. Juk VIEŠPATIES žodis yra tiesus ir visi jo darbai patikimi. Jis myli, kas teisu ir teisinga; ištikimos VIEŠPATIES meilės pilna žemė. Tikrai VIEŠPATS žiūri tų, kurie pagarbiai jo bijo ir jo ištikima meile pasitiki, kad išgelbėtų nuo mirties jų gyvastį ir išlaikytų gyvus bado…

Apsaugok mane, Dieve, nes pas tave ieškau užuovėjos. Sakau VIEŠPAČIUI: „Tu mano VIEŠPATS. Tik tu visa mano laimė.“ VIEŠPATIE, tu man skirtoji dalis ir mano taurė, mano likimas tavo rankose! Kadangi VIEŠPATS mane moko, aš jį šlovinsiu; net naktį man širdis tai primena. Nuolatos menu VIEŠPATIES Artumą; jam esant mano dešinėje, niekada nedrebėsiu. Todėl linksma mano širdis, džiūgauja visa mano…

VIEŠPATS tarė Mozei: „Ko tu manęs šaukies? Sakyk izraeliečiams, kad eitų kaip ėję! O tu pakelk savo lazdą, ištiesk ranką viršum jūros ir perskirk ją, kad izraeliečiai galėtų pereiti jūrą sausu dugnu. Tada aš, tikėk manimi, sukietinsiu egiptiečių širdį, kad jie eitų iš paskos. Ir aš būsiu pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę, per jo kovos vežimus ir jų…