Pasaulio pabaigą ir mesijo atėjimą skelbiantys pranašai visada buvo būdingi abraomiškosioms religijoms – tokie nepavykę pasaulio pabaigos skelbėjai…

4 žingsnis: hesichastų valdžios įsitvirtinimas   Bizantistas Johnas Meyendorfas skiria 4 prasmes, kuriomis vartojamas žodis „hesichazmas“: 1) tylinčių atsiskyrėlių vienuoliškas judėjimas; 2) tam tikra mokykla ir technika (protinė malda – noera proseuche), kurios šerdis – nepaliaujama Jėzaus malda („Viešpatie Jėzau Kristau, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs, nusidėjėlio“), o tikslas – panašėjimas į Kristų, Taboro kalno Šviesos regėjimas ir dievėjimas (teozė); 3)…

Politinis hesichazmas – terminas, kurį XX a. 7-ajame dešimtmetyje įvedė bizantistas Gelianas Prochorovas. Jo kolega Sergejus Choružis…

2016 m. Konstantinopolyje (Stambule) vyks istorinis įvykis, kurio nebuvo jau daugiau nei tūkstantmetį, – rengiamas Panortodoksinis sinodas, pretenduojantis tapti aštuntuoju Ortodoksų Bažnyčios visuotiniu susirinkimu (paskutinis Visuotinis susirinkimas buvo 787 m.). Panortodoksinis sinodas – visų 15 Autokefalinių Bažnyčių vadovų ir juos lydinčių vyskupų susitikimas. Šio įvykio unikalumas atsiskleis įdėmiau pažvelgus į Ortodoksų Bažnyčios valdymo principus. Bažnyčios valdymo klausimai – vieni iš…

Austėjai ant dešinės rankos ropinėja boružė. Niekada nesužinosi, iš kur jos atsiranda ir kas patraukia jas prie žmogaus. Kvapas, spalvos, amžius, gal moralinės savybės? Austėja labai graži mergaitė, devynerių ar dešimties metų, rimtom, protingom akim. Ji stovi netoliese, todėl aiškiai matau boružę ant jos rankos. Kiti žiūri į kapo duobę. Ten karstas ir mirusi moteris. Kitoje rankoje Austėja laiko jos…

„Linksmajame moksle“ Friedrichas Nietzsche pasakoja apie pamišėlį, der tolle Mensch, lakstantį turgavietėje su degančiu žibintu rankoje ir šaukiantį sutiktiesiems, kad ieško Dievo. Kai aplinkiniai ėmė iš jo juoktis ir su juo juokauti, pamišėlis pareiškė: „Dievas mirė, ir mes jį nužudėme!“ Šis pamišėlis primena Diogeną Sinopietį, turgavietėje su žibintu ieškojusį žmogaus, tačiau ar nebūtų galima jo susieti su Anzelmo Kenterberiečio neišmintinguoju?…

Kažkada Tertulijonas svarstė, kas yra bendro tarp Atėnų ir Jeruzalės: „Tai kas gi iš Atėnų ir kas iš Jeruzalės? Kas iš Akademijos, o kas iš Bažnyčios?

Pačiame gatvės vidury, ties pėsčiųjų perėja, sustoję du paaugliai. Vienas tik stypso ir dairosi į šalis, o kitas priklaupęs raišiojasi sportbatį. Iš lėto, ramiai ir rūpestingai. Jau sutemę. Taksi vairuotojas keikiasi nesivaržydamas ir deda į šuns dienas dabartinį jaunimą. Nepasiginčysi, kas nežino, kad taksistai geriau už kunigus pažįsta tikrą gyvenimą. Maniškis turįs ir daugiau argumentų. Pasakoja matęs, kaip sykį vėlų…

Susidūrus pirmąsyk su krikščionių ortodoksų tikėjimu – stačiatikybe – vakarietį dažnai apima keistumo jausmas, nes nepavyksta ortodoksams užlipdyti etikečių religiniuose debatuose…

Gavėnios proga – apie radinį senoje maldaknygėje, iš kurios jau kadai kada niekas nesimeldęs. Lenkų kalba, be jokių paveiksliukų, netgi be titulinio puslapio. Bet užsiliko viduje dvi popieriaus skiautės su atspausdintais įrašais. Miniatiūrinės raidės, lotyniški trumpiniai. Panašų popieriuką, papietavęs kinų restorane, dabar išsitrauki iš staigmenų tešlainio ar dar nežinia kaip jis ten vadinasi. Su linkėjimais, naudingais patarimais, rytietiškomis sentencijomis. Tiedu…