1625 m. Kinijoje veikusią jėzuitų misiją pasiekė netikėta žinia – darbininkai atsitiktinai atkasė 635 m. krikščionišką paminklą, stelą, kinų ir aramėjų kalbomis aprašančią 150 krikščionybės metų šiame krašte. Nors europiečiai manė, kad jie – pirmieji, nešantys Evangelijos žinią kinams, stela skelbė, kad dar prieš tūkstantmetį čia stovėjo vienuolynai ir gyvavo didelės bendruomenės, „Kinijai skelbusios Šviesųjį Daqin tikėjimą“. Tai buvo Asirijos…

Prieš porą mėnesių knygynuose pasirodė puikus Gabrielio Bungės knygos „Akedija: Evagrijaus Pontiečio dvasinis mokymas“ vertimas į lietuvių kalbą (vertė Giedrė Sodeikienė, Kaunas: Vox altera, 2015). Joje vokiečių teologas aptaria IV a. Dykumos tėvo Evagrijaus mokymą apie akedijos, nusiminimo arba bodesio (kaip verčia Sodeikienė), ydą, artimą depresijos būklei. Kadangi lietuviškas vertimas neturi jokio papildomo įvado, o, manau, daugelis knygos motyvų neatpažįstami…

Verkiau, kai prieš daugelį metų Luvre pirmą kartą išvydau Rembrandtą: jo Abraomą ir Tobijo šeimą, susimąsčiusią gražuolę Batšebą, į Emausą keliaujančius mokinius su Jėzumi prie balta drobule dengto stalo. Stovėjau lyg prieš krosnyje žioruojančią ugnį, kurios liepsnas perėję žemiško molio rupūs pavidalai išnyra žibėdami dievišku auksu. Trepsėjau nuo vieno prie kito, apimta begalinio palengvėjimo ir džiaugsmo. Tokio džiaugsmo kaip sapne,…

Spalio mėnesį Romos Šventojo Sosto dienraštyje „L’Osser-vatore Romano“ pasirodė Vatikano privačiojo archyvo (Archivum Secretum Vaticanum) tyrinėtojos Barbaros Frale straipsnis „Šventasis Ignotas Antiochietis – slaptasis popiežius?“…

Žmogus – toks padaras. Ilgai būti laimingas jis negali, tiesiog nepakelia. Todėl ir laimėje gali žmogui glūdėti nelaimė…

Evangelija doksologiškai skelbia, kad dėl Kristaus už tave iki galo atlikto darbo tu jau turi visą nuteisinimą, patvirtinimą, apsaugą, meilę, vertę, prasmę ir išgelbėjimą, kurių trokšti ir ieškai tūkstančiuose žmonių ir vietų, menkesnių už Jėzų. Evangelija tvirtina, kad Dievo santykis su mumis grindžiamas ne tuo, ką nuveikėme dėl Jėzaus, bet tuo, ką Jėzus nuveikė dėl mūsų. Kadangi Jėzus atėjo, kad…

Kiekvienas žmogus gyvena remdamasis daugybe prielaidų, kurių nepastebi. Paversti šias nepastebimas prielaidas problema ir padėti jas įsisąmoninti – filosofijos užduotis…

Lietuvoje įprasta, kad visos moterys yra pasipuošusios makiažu – paryškintos blakstienos, antakiai, užslėpti veido nelygumai ir kt. Tai vienas iš mūsų kultūros savaime suprantamų dalykų. Kalbėti apie tai filosofui…

„Blackwell“ serijos įvade į Ortodoksų Bažnyčių istoriją skyrius apie ortodoksų sociumą pavadintas „Ortodoksija ir sociologija“ (ne „Ortodoksijos sociologija“). Pasak autorių, apie sociologinius tyrimus šioje srityje kalbėti sunku – jie labai skurdūs. Šiai minčiai pritaria ir vienas šios srities lyderių Nikolajus Mitrochinas, pasak jo, „islamo tyrimai [Rusijoje] išplėtoti nepalyginti geriau nei Ortodoksų Bažnyčios“. Šiame straipsnyje daugiausia kalbėsime apie Rusijos Ortodoksų Bažnyčios,…

„Šiaurės Atėnuose“ (Nr. 18–20) buvo publikuoti pasakojimai apie mano apsilankymus įvairiose krikščionių bendruomenėse. Norėčiau pratęsti šį ciklą pasakojimu apie apsilankymą neįprastoje Vilniaus Romos katalikų bendruomenėje, kurioje Mišių metu moterys ryši skareles, meldžiamasi lotynų kalba ir giedamas grigališkasis choralas. Ne, šie žmonės – ne lefebristai, o įprasti Katalikų Bažnyčios nariai. Vilniaus senamiestyje, netoli prezidentūros, glaudžiasi nedidukė Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnytėlė. Iš…