Pabaiga. Pradžia Nr. 9   5. Ignacas Lojola ir stačiatikybė   Ankstesniame straipsnyje aptarėme šv. Ignoto Briančianinovo požiūrį į Tomo Kempiečio dvasingumą, kurį Ignotas laiko dvasiniu paklydimu, „išsigalvojimu“ (mнeниe, aponoia). Antrasis katalikų autorius, su kuriuo jis polemizuoja, – Ignacas Lojola. Ignacą Lojolą jis laiko neteisingo proto naudojimo pavyzdžiu. Ignaco „Dvasinės pratybos“. Ignacas Lojola (1491–1556) – tai naujos katalikų dvasinės tradicijos,…

Ortodoksų tikėjime Bažnyčios Tėvų statusą turi visi šventą gyvenimą gyvenę, tikrąjį tikėjimą skelbę ir Bažnyčios pripažinti žmonės, t. y. Šventosios Tradicijos nešėjai, nepriklausomai nuo to, kada gyveno. Būna ir…

III–IV a. Egipte gimė naujas dvasinio gyvenimo sąjūdis, o kartu su juo krikščionybėje išpopuliarėjo vienuoliška gyvenimo forma. Šio dvasinio sąjūdžio lyderiai yra vadinami…

Suomijos Respublikoje daugiausia išpažinėjų turi dvi religijos – liuteronybė ir ortodoksija. Anksčiau jos turėjo valstybinių religijų statusą. Kaip šiandienos suomių kultūroje gyvena krikščionys ortodoksai, su kunigu VEIKKO PURMONENU kalbasi Helsinkio universiteto finougrų kalbotyros magistrantas Simonas Noreikis.   – Kaip susiformavo šiuolaikinė Suomijos Ortodoksų Bažnyčios tradicija? Kaip ji ėmė skirtis nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios tradicijos? – Ortodoksų parapijos Karelijoje įkurtos viduramžiais.…

„Kelias aukštyn ir žemyn – vienas ir tas pats“ (DK 60, čia ir toliau fragmentai nurodomi pagal Dielso-Kranzo numeraciją, nors dažniausiai cituojamas Manto Adomėno vertimas, kitur jis pakoreguotas pagal mano supratimą), – sakė Herakleitas. Šia ištara gali būti apibendrinta visa krikščionių…

Išvadinti ką nors eretiku visada yra lengva. Apaštalo Jokūbo laiške rašoma: „Liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti“ (Jok 3, 8), taip pat: „Kas nenusideda kalba, tas yra tobulas žmogus“ (Jok 3, 2). Viena iš gyvenimo tiesų…

1625 m. Kinijoje veikusią jėzuitų misiją pasiekė netikėta žinia – darbininkai atsitiktinai atkasė 635 m. krikščionišką paminklą, stelą, kinų ir aramėjų kalbomis aprašančią 150 krikščionybės metų šiame krašte. Nors europiečiai manė, kad jie – pirmieji, nešantys Evangelijos žinią kinams, stela skelbė, kad dar prieš tūkstantmetį čia stovėjo vienuolynai ir gyvavo didelės bendruomenės, „Kinijai skelbusios Šviesųjį Daqin tikėjimą“. Tai buvo Asirijos…

Prieš porą mėnesių knygynuose pasirodė puikus Gabrielio Bungės knygos „Akedija: Evagrijaus Pontiečio dvasinis mokymas“ vertimas į lietuvių kalbą (vertė Giedrė Sodeikienė, Kaunas: Vox altera, 2015). Joje vokiečių teologas aptaria IV a. Dykumos tėvo Evagrijaus mokymą apie akedijos, nusiminimo arba bodesio (kaip verčia Sodeikienė), ydą, artimą depresijos būklei. Kadangi lietuviškas vertimas neturi jokio papildomo įvado, o, manau, daugelis knygos motyvų neatpažįstami…

Verkiau, kai prieš daugelį metų Luvre pirmą kartą išvydau Rembrandtą: jo Abraomą ir Tobijo šeimą, susimąsčiusią gražuolę Batšebą, į Emausą keliaujančius mokinius su Jėzumi prie balta drobule dengto stalo. Stovėjau lyg prieš krosnyje žioruojančią ugnį, kurios liepsnas perėję žemiško molio rupūs pavidalai išnyra žibėdami dievišku auksu. Trepsėjau nuo vieno prie kito, apimta begalinio palengvėjimo ir džiaugsmo. Tokio džiaugsmo kaip sapne,…

Spalio mėnesį Romos Šventojo Sosto dienraštyje „L’Osser-vatore Romano“ pasirodė Vatikano privačiojo archyvo (Archivum Secretum Vaticanum) tyrinėtojos Barbaros Frale straipsnis „Šventasis Ignotas Antiochietis – slaptasis popiežius?“…