Religija
Laiškai iš pašto, kurio nėra
Jei ateityje Bažnyčios laukia atgimimas, tai bus kažin kas panašaus: meilumo ir švelnumo srautai, ašarų dovana, grožio kelias, kurio vis šaukiasi popiežius Pranciškus. Procesijos, litanijos, graudūs verksmai. Kasmet iš naujo sakau sau, kad nepraleisiu gegužinių pamaldų, kad nieko nėra saldžiau, naudingiau sielai. Tik ir vėl, deja, netesiu, viskas būna iš tolo, vangiai, ne taip, kaip reikėtų. Kodėl neklausau sielos?
Fundamentalizmas, modernizmas ir šventybė
Beribė modernizacija priverčia šventybę pasitraukti. Šventybė nepasirodo pagal žmogaus pageidavimą, ji negali būti iškviesta, įjungta ar suvaidinta, nėra šventybės technologijos. Todėl šventybės ieškančiam žmogui įprasta gręžtis ten, kur matė šventybę paskutinį kartą, – į tradiciją…
Jėzus, kurio nesuklijuosi
Sudužo gipsinė Jėzaus statulėlė. Prieš tai ji stypsojo sendaikčių paviljone Vakarų Europoje ir buvo išvaduota už keturiolika eurų. Sakau sau – pažaisime. Thomui Mertonui gipsinės šventųjų figūros buvo iškreipto kulto ir prasto katalikiško skonio įsikūnijimas. Kažkada man atrodė įtikinama, bet kodėl dabar nepasiginčijus?
Penki mitai apie įvairias krikščionių konfesijas
Iki XX a. visose katalikų, ortodoksų ir protestantų seminarijose egzistavo disciplina, kuri vadinosi apologetika. Šios disciplinos tikslas buvo pateikti seminaristams argumentus, kodėl kitų krikščionių konfesijų atstovai yra neteisūs. Tarnaudami seminarijos alumnai turėjo kartoti šiuos argumentus tikintiesiems. Tokioje ideologinėje kovoje gimė daugybė stereotipų. Apologetai žvelgė į kitas konfesijas supaprastintai, schematiškai. Kai kurie šių stereotipų gyvuoja iki šiol. Šio straipsnio tikslas –…
Gerojo plėšiko slėpinys
Katalikai, žinoma, netiki, kad išganymą pelnyti įmanoma vien tik darbais, kuo juos kaltino (ir dabar dažnai kaltina) protestantai. Tačiau įsijautę į viduramžių katalikų pasaulėvaizdį galime suprasti, iš kur kilo toks liaudiškas katalikybės suvokimas. Viduramžių katalikybės pasaulio vizija primena šiuolaikinį kompiuterinį vaidmenų žaidimą, kuriame kaupiami taškai ir kylama lygiais.
Pragare viskas kaip buvę (informacija iš savų šaltinių)
Adamas Michnikas kartą prisiminė, o gal greičiau kažkas iš redakcijos bendradarbių jam priminė, kad prieš kokius trisdešimt metų slapta nuklausiau, tiksliai surašiau, o paskui paviešinau demono spaudos konferenciją. Tada pareikalavo, kad nedelsdamas tuometinius demono pareiškimus ir išaiškinimus po tų trijų dešimtmečių iš naujo apsvarstyčiau ir išnagrinėčiau, kuo jo veiksmai ir metodai pasikeitė, o kas išliko nepakitę. Nežinau, ar pajėgsiu šį…
Širdies (ne)pakankamumas
Tarp visų kitų mįslingų, dažniausiai kitakalbių, medicininių ištarmių esu gavęs ir vieną grynai lietuvišką. „O kaip jūsų širdies nepakankamumas?“ – pasiteiravo maloni, žydinti gydytoja, apžiūrėjusi peties sąnarį ir vartydama poliklinikos popierius. Ne bėdų turgus, pamanau, taigi kuo nuolankiausiai mekenu: „Gerai.“ Į galvą lenda visokios istorijos ir palyginimai. Tą diagnozę buvo pamėgusi tarybinių konclagerių administracija. Nusibaigia kalinys nuo bado ar kruvino…
Maldos galybė ar silpnumas?
Gavau prašymą gavėnios metu per „Alfa“ kursus pakalbėti parapijiečiams apie blogio problemą. Beveik iškart ausyse sudundėjo: „Matydamas blogį, aš karštai meldžiuosi.“ Nežinau, netikrinsiu, iš kurios Šventojo Rašto vietos ta eilutė. Net ir nesvarbu šiuo atveju, kadangi viskas jau pasakyta. Ne apie progą atakuoti blogį papildomais maldos ginklais, bet apie tai, kas yra blogio kilmė ir pats faktas, ir, nepaisant to,…
Dienos su KMB
Netyčia, sukdamas pro Katedros aikštę, šįmet mačiau liūdną Kalėdų eglutės galą. Jau buvo likusi vienut viena, prekybininkų namukai, gėrę jos šviesą, nusiplovė pirmi. Dar tabalavo ant šakų negyvų lempučių girliandos, o vyrai, trypčiojantys aplinkui, vis delsė. Skausmingas procesas. Turėtų jį atlikti nakčia, patyliukais, kaip kokią slaptų organų operaciją. Gal į talką vėl atskubėjo draugiškos musulmonų bendruomenės nariai, užsigrūdinę ir ištvermingi?…
Šokantis dievas: Friedrichas Nietzsche ir hinduizmas
Pasak filosofijos istoriko Davido Smitho, Nietzsche niekada nedirbo su originaliais sanskrito tekstais – visos jo žinios apie Indiją, jos religiją ir kultūrą buvo gautos iš citatų kitų Vakarų autorių veikaluose arba dažnai gana netikslių vertimų.
