Religija
Kai ateina trečioji diena
Spalio vakarą, jau gerai pritemus, Šv. Jono bažnyčioje baigėsi gedulinės mišios už Adolfą Ramanauską-Vanagą. Daug žmonių, kurie dar prisimena 1957-uosius, kurie patys matė mišką ir visa, kas būdavo po to. Bet ir jaunimo tiršta, ne iš projektų suplaukę. Jau prieš kelerius metus, laidojant Tauragėje partizaną Liūtą, kunigas pranašavo, jog laisvės kovų naratyvas sklando virš mūsų galvų ir laukia savo…
Tiltai ir tilteliai
Net popiežiaus Pranciškaus malda ir užtarimas nepakeis to, kas turi ateiti. Ruduo jau tikras, ne kalendorinis. Jo prigimtis būti atsisveikinimu, išsiskyrimais. Dar tebeviešint popiežiui, parapijoje laidotuvės. Paskui iš Sibiro tolybių rusiška esemeska, jog pasimirė nuo senų laikų pažįstama moteris. Buvo anuomet jauna rajoninio laikraščio „Leninskaja pravda“ korespondentė. Ten jos dėka įvyko ir mano paties žurnalistinis debiutas legalioje spaudoje, aprašiau…
Popiežiškas rugsėjis
Teologija – mokslas apie Dievą, bet Pranciškus siūlo teologijai nebūti savimi patenkinta, narcisistiška, nesimėgauti savo vidinėmis tiesomis, bet paimti už rankos kitą žmogų. Nuolat būti įsikūnijusiu Žodžiu. Švelnumo teologijai skirta rodyti, koks grožis yra jaustis Dievo mylimam. Ir dar, ir dar, ir dar.
Gėris ir grožis – tai akimirkos, kuriose telpa visa mūsų išreikštis
Palangoje, ant Birutės kalno, su orientalistu Tadu Snuviškiu kalbasi Jūratė Ziedelytė
Nors viskas praeina
Pamokslininkas pasveikino su šventąja vasara. Dar nebuvau taip girdėjęs. Turbūt dėl atlaidų karuselės. Per liepą buvo atlėgę, o paskui vieni po kitų. Ir žmonių vietomis pilni šventoriai. Apsivainikuosime, pasišlovinsime popiežiaus vizitu. Kas dar drįstų piktžodžiauti, kad lietuviai atšalę nuo tikėjimo ir miršta kaimo parapijos, likusios be kaimenės ir be ganytojų? Atlaidas – sakoma apie Alksnėnus. Gal ir kitur. Gražu.…
Palėpių teologija
Vilniaus vienuolyno broliukas nuo pat ryto brazdinosi savo celėje, darė generalinę tvarką. Išneša šūsnį senų „Šiaurės Atėnų“ ir subruka į šiukšlių dėžę virtuvėje. Pagal visas in-strukcijas, metodiškai. Ant dėžės užrašas „Popierius“. Mūsų vyresnysis jau prieš kelerius metus pasiūlė rūšiuoti atliekas. Kitur pažymėta, kad čia plastikas arba depozitas, o štai čia – stiklas, jo paprastai daugiau negu popieriaus. Kas kitas,…
Kūno paslaptys
Jaunas neofitas, pasikrikštijęs savo noru prieš kelerius metus, dabar lyg per išpažintį dėsto, kad vasarą jam nesinori į mišias ir apskritai sunkiai „tikisi“. Žvilgteliu į gražiai nudegusį kūną ir nesistebiu dėl dvasinės sausros, užklupusios tikėjimo naujoką. Bandau prisiminti, kaip kitados būdavo man pačiam birželio viduryje. Bėgdavau nuo minčių apie Dievą ar ne? Dingdavo jis iš mano vasaros horizonto, mirtinai…
Kaip dvasia leido
Kas tapo atlygiu, dvasine kompensacija Teofiliui Matulioniui ir kitiems iš KGB požemių, nėra tik altorių garbė ar panašūs dalykai. Česlovas Kavaliauskas, kitas garsus anų laikų dvasininkas, sakydavo, kad lageris išgelbėjęs jo kunigystę. Jis kunigaudamas susidraugavo su kažkokia kaimo felčere, rengėsi mesti bažnytinę tarnybą ir tuoktis.
Apie kvailybę, arba „Kuo jūs mane laikote?“1
Išminčiams Kristaus įvykis atrodė absurdiškas, todėl reikėjo priimtinų argumentų, t. y. prabilti jų pačių kalba skelbiant Gerąją Naujieną. Dieviškoji kvailybė lyg saldainis buvo įvyniota į išminties popierėlį ir pati tarsi pasislėpė po blizgiu paviršiumi…
Kapituliacija
Ar po Jėzaus žygio neturėjo baigtis slaptųjų protokolų politika danguje? „Jums viską paskelbiau, ką esu iš savo Tėvo girdėjęs“, – gal tai skaidrumo ir viešumo pažadas? Mainais už nesėkmes loterijose gauname patį Jėzų, slaptųjų protokolų naikintoją. Arba, teisingiau tariant, jis gauna mus, ir vėl prasilošusius.
