PublicistikaPolis
Vis glaudesnė sąjunga? (3)
Bet argi tai – kažkas labai neįprasto? Argi kūrybiškai įstatymus interpretuojančių teisėjų nesutinkame beveik taip pat dažnai, kaip ir skaičiukais pažaidžiančių buhalterių? Arba, pažvelgus ne taip ciniškai, argi ne rezultatas čia svarbiausias?
Vis glaudesnė sąjunga? (2)
Kas toks buvo Ipsenas? Juristas iš Hamburgo, kuris 1933 m. įstojo į SA ir 1937 m. – į NSVDP, o 32-ejų dėl savo disertacijos stiprumo jau buvo visateisis universiteto profesorius – disertacija vėliau buvo išleista atskira knyga Politik und Justiz, kurioje buvo nagrinėjami valstybės „suverenūs veiksmai“, kuriems negalioja teisingumo problematika.
Vis glaudesnė sąjunga? (1)
Šiandien Teismas išlieka pats neviešiausias iš visų Sąjungos institucijų. Jis apdairiai įsikūręs Liuksemburge – kurio nepavadintum „Europos kryžkele“ – ir sudarytas iš teisėjų, kuriuos po vieną paskiria kiekviena šalis narė; jo procesai – paslėpti nuo visuomenės žvilgsnio; jo sprendimai – neskundžiami; jo archyvai – beveik neprieinami tyrėjams.
Anna Tiomkina: „Ir sutikimą gauk, ir sutartį sudaryk, ir rankos ant peties nepadėk“
Anna Tiomkina – lyčių sociologė, Europos universiteto (Sankt Peterburgas) profesorė. Šiuo metu daug dėmesio skiria sveikatos ir rūpesčio sociologijai, jų lyties dimensijai bei šios svarbai pandemijos kontekste.
„Nesiliauk piktinusis, bet daryk tai jautriai ir taktiškai“
Jei mėginsite sakyti, kad Aušrinė Armonaitė nėra verslininkė ir net nepatenka į turtingiausių Seimo narių, dabar jau Ministrų kabineto, dešimtuką, būsite teisūs. Tačiau, „Transparency International“ duomenimis, per pastarąją kadenciją Seime politikė registravo 56 susitikimus su verslo atstovais bei lobistais ir tik 1 simbolinį susitikimą su profesine sąjunga.
Apie Lietuvos kolektyvinę traumą ir kitus demonus
„Stebint mūsų žiniasklaidą ima atrodyti, jog sovietmetis yra [...] liga“, – „Bernardinai.lt“ rašė istorikas Valdemaras Klumbys. Nuo šios taiklios ir kandžios kritikos pralėkė dešimtmetis, tačiau ji išlieka nė kiek nepasenusi: lapkričio mėnesį etiška, lėta ir įtraukiančia žurnalistika užsiimantis portalas NARA publikavo fotografės Neringos Rekašiūtės ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorės Danutės Gailienės pokalbį „Pirma pripažinti, tada išgyti. Apie Lietuvos…
Kodėl globalizuotis? 1989-ieji Rytų Europoje ir istorijos politika
Šiame Zoltáno Ginelli parengtame, iššifruotame ir suredaguotame trijų dalių interviu istorijos profesorius JAMESAS MARKAS kalba apie savo naujausią knygą.
Kodėl globalizuotis? 1989-ieji Rytų Europoje ir istorijos politika
Šiame Zoltáno Ginelli parengtame, iššifruotame ir suredaguotame trijų dalių interviu istorijos profesorius JAMESAS MARKAS kalba apie savo naujausią knygą.
Kodėl globalizuotis? 1989-ieji Rytų Europoje ir istorijos politika
[Šiame] interviu istorijos profesorius JAMESAS MARKAS kalba apie savo naujausią knygą. [...] Jo tyrimų sritis – valstybinio socializmo istorija ir atminties politika Vidurio ir Rytų Europoje iš pasaulinės istorijos, transnacionalinių procesų ir lyginamosios analizės perspektyvos.
Geriausio metų filmo „Parazitas“ socialiniai aspektai Lietuvos viešosios erdvės kontekste
Šie metai įeis į JAV kino meno ir mokslo akademijos istoriją – pirmą kartą geriausio filmo kategorijoje triumfavo užsienio filmas. Kaip ir vieni iš tų metų, kai nugalėjo tikrai geriausias kūrinys. Pietų Korėjos režisierius Bong Joon-ho yra pagarsėjęs filmais socialine tematika – ar tai būtų klasių kovą vaizduojantis „Sniego traukinys“, ar gyvūnų teisių klausimus nagrinėjantis „Okja“. Kitaip nei šie…
