PublicistikaPolis
Nepažintas Karlas Marxas
Tai, kad ilgainiui Marxas ėmė matyti istorijos trajektorijas kaip daugiskaitines arba, kitaip tariant, buvo vis labiau įtikintas teiginio, jog kiekviena visuomenė turi specifišką ir nebūtinai garantuotą kelią į kapitalizmą ir iš jo, galime matyti ir viename laiško juodraštyje, rašytame 1877 m.
Nepažintas Karlas Marxas
Ankstyvas pramoninis kapitalizmas buvo paremtas ekonominiu išnaudojimu darbo klasę skaldant ir tautiniu (ir būtų galima teigti – rasiniu) pagrindu. Anuomet tai buvo aiškiausiai matoma tarp anglų ir airių darbininkų. Tiek Marxui, tiek Engelsui vadinamasis airių klausimas buvo ypač opus.
Nepažintas Karlas Marxas
Besikeičianti situacija yra puiki proga pažinti, skaityti ir kritikuoti Marxą kaip kompleksišką, aktualų ir galintį įkvėpti autorių. Jei norėtume tai daryti, būtų pravartu nustoti į Marxą žiūrėti iki šiol gaju suprimityvinimo ir dogmatizavimo požiūriu. Pradėti šį griauti mums gali padėti trys atspirties taškai, apibrėžiantys pažinties su kitokiu Marxu įžangines gaires.
Visų reikalas
…kiekvienas turi potencialo tapti etišku, autonomišku ir atsakingu piliečiu, bet be aktyvaus auklėjimo toks potencialas pasilieka neveiklus. Juk etika yra ne tai, ką mes sakome, bet tai, kaip elgiamės. Kaip tik tokio potencialo atvėrimas ir išugdymas sutampa su subrendusio ir atsakingo žmogaus išsivystymu. Toks išugdymas yra mokyklos užduotis ir negali priklausyti nuo „pasirinkimo“.
Kairioji politika, tankai ir geopolitikos altorius
Vartydami Vakarų Europos kairiųjų autorių publikacijas aptiktume tarptautinės politikos interpretacijų, kurios progresyvios minties šalininkams rytinėje kontinento pusėje atrodytų sunkiai suprantamos. Žanro klasika galima vadinti pareiškimus, tarkime, kad Sovietų Sąjunga buvo darbininkus ginanti socialistinė valstybė, kad Kinijos ekonomika šiandien yra pagrįsta socializmo principais ar kad Putino režimas yra progresyvesnis nei Vakarų demokratijos. Vienu paprasčiausių atsakymų tokiais atvejais tampa primityvus (ir…
Tarp identiteto politikos ir konspiracijos teorijų
Susvyravus krikščionybės autoritetui ir žlugus Sovietų Sąjungai, pagrindinius kančią įprasminančius pasakojimus Vakaruose ištiko krizė. Kitaip nei manytų konservatyvūs apokalipsės šaukliai, didžiųjų pasakojimų nuopuolis pažadino ne beprotišką hedonizmą ar moralinį aklumą, o jausmų gležnumą ir iš jo kylantį nesuvaldomą resentimentą.
Ką apie Istorijos institutą pasakoja Antano Tylos dienoraščio įrašai iš sovietmečio
Balandžio 25 d. sukanka 80 metų, kai 1939 m. įsteigtas Lituanistikos institutas sovietų valdžios buvo paverstas Lietuvos istorijos institutu. Nelaisvės sąlygos jam uždėjo ideologinės įstaigos žymę, nors būta ir šviesesnių veiklos aspektų. Tiek dėl instituto mokslo bendruomenės, tiek dėl valdžios požiūrio į mokslininkus ir profesūrą institutas tapo doktrinieriams neįtikusių akademikų prieglobsčiu. Gabūs, bet ideologiškai nusižengę istorikai buvo baudžiami jiems…
Vis glaudesnė sąjunga? (6)
Kai Chartiją pažeidžia vyriausybės, kurių ES nemėgsta, Sąjunga grasina sankcijomis, kaip dabar Vengrijai ir Lenkijai. Kai nusikalsta vyriausybės, su kuriomis norisi palaikyti šiltus santykius, ES į tai pažiūri pro pirštus arba ieško būdų pažeidimus pateisinti, net kai pastarieji kur kas sunkesni…
Vis glaudesnė sąjunga? (5)
Fritzo Scharpfo formulė išlieka teisinga: būtent tos ES institucijos, kurių poveikis kasdieniam daugumos žmonių gyvenimui yra didžiausias, yra ir mažiausiai demokratiškai atskaitingos – Europos Teisingumo Teismas, Europos Centrinis Bankas ir Europos Komisija.
Vis glaudesnė sąjunga? (4)
Europos Parlamento, kuris nuo rinkėjų visiškai atsiriboja vos užsidarius rinkimų apylinkėms ir nei surenka jų pageidavimus į vieną vietą, nei jiems atstovauja, funkcija, kaip apibūdino italų mokslininkas Stefano Bartolini, yra „elitų konsolidacija“. Šio proceso metu partijos susivienija į neva demokratinę asamblėją, kurios užkulisiuose patogiai steigiasi ir įsitvirtina oligarchinės klikos.
