PublicistikaPolis
Pareiškimas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neeilinėje sesijoje dėl padėties Ukrainoje
Mes atmetėme bet kokį iredentizmą ir ekspansionizmą, taip pat grįstą rasiniu, etniniu, religiniu ar kultūriniu pagrindu. [...] Kenija išreiškia didelį susirūpinimą ir prieštaravimą Donecko ir Luhansko pripažinimui nepriklausomomis valstybėmis.
Vertybinė vidaus politika
Ar valstybė dabar rūpinasi žmonėmis, kurie neteks darbo „Lietuvos geležinkeliuose“ dėl nutrūkusio trąšų tranzito? Ar žinoma, kiek potencialiai žmonių Lietuvoje dėl pakitusių prekybinių santykių su Kinija gali netekti darbo? Kaip baigsis „Achemos“ darbuotojų streikas, kurį teko stabdyti dėl šalyje įvestos nepaprastosios padėties?
Nepamirštamas Romanas Rozdolskis
Skaitant komentarus apie besitęsiantį karą, vienas iš akis badančių aspektų yra tendencija visiškai nusigręžti nuo Ukrainos visuomenės kaip subjekto. Tiek dešinėje, tiek kairėje politinio spektro pusėje visuomenė (ir valstybė), kuri yra priversta atremti Putino invaziją ir šovinistinę avantiūrą, yra vaizduojama tik kaip dar vienas nereikšmingas pėstininkas geopolitinių šachmatų lentoje.
Čiudna planuojama asmenvardžių rašymo įstatymo įgyvendinimo tvarka
Atrodo, kad norėdami pasinaudoti įstatymo suteikiama teise tautinių mažumų atstovai turės deklaruoti tautybę.
Partijos sekretorius ir akademikas sovietmečiu
Tai, kad kūrybinė inteligentija pelnėsi ypatingu sovietinės valdžios dėmesiu, yra gana plačiai ištirta tema. Kiek mažiau istorikų susidomėjimo sulaukė nomenklatūros ir mokslininkų santykiai. Gali būti, kad mokslininkai turėjo mažiau privilegijų nei „sielos inžinieriai“, kurių žodis masėms buvo įtaigesnis.
Feminizmo ir meno sankirta Lietuvoje
[G. Kimantaitė:] Praėjusių metų vasaros pirmą dieną su bendrakurse I. Vėbraite nusprendėme surengti diskusiją pavadinimu „Feminizmo ir meno sankirta Lietuvoje“. Nuotoliniu būdu vykusiame pokalbyje dalyvavo nepriklausoma kuratorė, rašytoja L. KREIVYTĖ, kompozitorė M. SOKAITĖ, kino kritikė S. LINGEVIČIŪTĖ ir teatro režisierė U. BARTOŠEVIČIŪTĖ.
Tarp magijos ir religijos: ką Pierre’as Bourdieu pasakytų apie fotografuojančias supermamas?
Esminė tezė, kurią Pierre’as Bourdieu gina savo tekste, apibendrintai galėtų skambėti taip: fotografija atlieka tam tikras socialines funkcijas, kurių pagrindinė – grupės vienybės stiprinimas.
Derybos su velniu: žvilgsnis į nūdienos realijas skaitant Dantę
Poetiškai kalbant, galime klausti: ar Angela Merkel ir kiti išmintingi ir patyrę Vakarų politikai geba atskirti velnią nuo kitų demonų?
