Šis pokalbis įvyko praėjus porai mėnesių po to, kai kovo 28 d. Kaune, Migruojančių meno akademijų renginyje, KASPARAS POCIUS skaitė paskaitą „Indiscernibility: Public Spaces, Nomadic Strategies“ („Neatskiriamumas: viešosios erdvės, nomadiškos strategijos“). Aš (TOMAS MARCINKEVIČIUS) Kasparui turėjau nemažai klausimų ir norėjau su juo pasiginčyti, o paskaitoje, kaip dažniausiai tokiuose renginiuose ir būna, tam neatsirado per daug erdvės. Tuo labiau kad kalbėti…

Trauma savo esme yra įvykis, esantis už normalaus žmogiškojo patyrimo ribų, tam tikra prasme – už kalbos ribų. „Apie ką negalima kalbėti, apie tą reikia patylėti“, – sakė Ludwigas Wittgensteinas. Apie traumas daugiausia pasako ne žodinės išpažintys ar rašytiniai šaltiniai, bet įvairios neverbalinės reprezentacijos: „traumas are not spoken out, but acted out“ – traumos išreiškiamos ne per kalbą, bet per…

57 žymūs Baltarusijos visuomenės veikėjai, iš jų dauguma – disidentai, pasirašė kreipimąsi dėl Vilniuje esančio Europos humanitarinio universiteto (EHU), dėl neskaidrių rektoriaus rinkimų. Kreipimąsi pasirašė…

Prisikėlimo žmonėms, kaip pagarbiai tituluojama krikščionių bendruomenė, buvo ir tebėra daug nepatogumų su savo Viešpačiu. Kitas žmogus, kad ir labai garsus, baigia gyvenimą, ir visiems daugiau ar mažiau ramu. Jėzus irgi būtų galėjęs panašiai palikti savo mokinius ramybėje. Net po paties prisikėlimo dar nebuvo vėlu. Keturiasdešimtąją dieną jis, gražiai atsisveikinęs, žengė aukštyn ir išnyko debesyse. Apaštalams, aišku, buvo graudu, jie…

Airija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, užtikrinusia teisę į santuoką tos pačios lyties asmenims visuotiniu referendumu, o ne politikų sprendimu. Nors Lietuvoje beveik neabejotinai buvo žmonių, kurie žegnodamiesi klausėsi šios žinios, jų baimę ilgainiui išsklaidys ten dirbančių ir „Eurovizijoje“ balsuojančių tėvynainių pasakojimai, kaip niekas jų gyvenime nepasikeitė. Žinoma, jeigu nepabėgs pirmuoju po „Air Lituanica“ žlugimo pabrangusiu lėktuvu į Tėvynę, kad išvengtų…

Žurnalo „Intelligent Life“ skiltyje „Big Question“ (lietuviškoje versijoje – „Atradimai“) aktualios temos aptariamos kiek netikėtu rakursu – mėginama atsakyti į klausimą, pavyzdžiui, kuris paros laikas yra geriausias arba kuri iš nuodėmių didžiausia etc. Panašios diskusijos nusipelno ir žmogaus teisės. Dažnai apie žmogaus teises kalbame kaip apie vientisą reiškinį, tačiau norint geriau suprasti šios sąvokos turinį verta pasvarstyti, kuri iš žmogaus…

Sovietinis laikotarpis Lietuvoje lig šiol lieka atviras klausimas ir prieštaringai vertinama tema. Sisteminė politinio režimo prievarta prieš žmones – areštai, deportacijos, tremtys, ginkluota rezistencija ir kt. – siejama išskirtinai su stalinizmo laikotarpiu, kuris įvardijamas kaip smurtingas, prievartinis ir traumuojantis. Postalinistinis vėlyvojo socializmo laikotarpis, nors traktuojamas kaip „gyvenimo mele“ ir neišvengiamo apsimetinėjimo periodas, prisimenamas kaip sąlyginio socialinio ir ekonominio stabilumo, lygybės…

Kitaip nei metų laikų kaita ir stichinės nelaimės, Europa, tarptautiniai finansai, net patys rinkos santykiai neatsiranda savaime. Šie mūsų gyvenimą organizuojantys principai ir institucijos atsiranda ir kinta dėl konkrečių žmonių veiksmų, sprendimo ir nežinojimo, kavos aparatų, krūvų popierių, dokumentų formų ir informacinių laikmenų. Negana to, Europa į Lietuvą neateina iš išorės, ji Lietuvos nei apglėbia, nei puola: ji yra kuriama…

Socialiniai prieštaravimai ir net antagonizmai yra simptomas, kad pagaliau pradėjome kalbėti apie kažką tikra, nors sunkiai paaiškinama. Priešingai, paprastai tai, kas yra uždengta valstybinės, korporacinės propagandos skraiste, atrodo aišku, skaidru, priimtina ir realu. Jau XX amžiaus pradžioje filosofas E. Cassireris, išsamiai tyrinėjęs mitinę mąstymo formą, o vėliau nacizmo valstybės mitą, teigė, kad propaganda, pasitelkdama mitus ir ideologiją, formuoja naują realybę,…

„Sumuštas, nes kalbėjo lenkiškai“, „dar vienas smūgis lenkų mokykloms, dar viena pralaimėta byla teisme“ – vietinių lenkų veikėjų pasakymai, straipsniai vietinėje lenkakalbėje žiniasklaidoje kartais primena pranešimus iš fronto. Jie formuoja Lietuvos lenko kaip nuolat diskriminuojamo, mušamo, engiamo antrarūšio piliečio, neturinčio galimybių padaryti karjerą, gauti gerai mokamą darbą arba sulaukti pripažinimo, įvaizdį. Dar blogiau, kad tokį įvaizdį savo pareiškimais stiprina ir…