Kitaip nei metų laikų kaita ir stichinės nelaimės, Europa, tarptautiniai finansai, net patys rinkos santykiai neatsiranda savaime. Šie mūsų gyvenimą organizuojantys principai ir institucijos atsiranda ir kinta dėl konkrečių žmonių veiksmų, sprendimo ir nežinojimo, kavos aparatų, krūvų popierių, dokumentų formų ir informacinių laikmenų. Negana to, Europa į Lietuvą neateina iš išorės, ji Lietuvos nei apglėbia, nei puola: ji yra kuriama…

Socialiniai prieštaravimai ir net antagonizmai yra simptomas, kad pagaliau pradėjome kalbėti apie kažką tikra, nors sunkiai paaiškinama. Priešingai, paprastai tai, kas yra uždengta valstybinės, korporacinės propagandos skraiste, atrodo aišku, skaidru, priimtina ir realu. Jau XX amžiaus pradžioje filosofas E. Cassireris, išsamiai tyrinėjęs mitinę mąstymo formą, o vėliau nacizmo valstybės mitą, teigė, kad propaganda, pasitelkdama mitus ir ideologiją, formuoja naują realybę,…

„Sumuštas, nes kalbėjo lenkiškai“, „dar vienas smūgis lenkų mokykloms, dar viena pralaimėta byla teisme“ – vietinių lenkų veikėjų pasakymai, straipsniai vietinėje lenkakalbėje žiniasklaidoje kartais primena pranešimus iš fronto. Jie formuoja Lietuvos lenko kaip nuolat diskriminuojamo, mušamo, engiamo antrarūšio piliečio, neturinčio galimybių padaryti karjerą, gauti gerai mokamą darbą arba sulaukti pripažinimo, įvaizdį. Dar blogiau, kad tokį įvaizdį savo pareiškimais stiprina ir…

Šiandien prievartiniam instituciniam įtikinėjimui yra priešinamos politinės derybos ir diplomatija, kuri daro visa, kad įveiktų masinį smegenų plovimo efektą, ką matėme Minsko derybų metu. Viena iš šiuolaikinės propagandos analizės temų yra būtinybė atskirti politinio mito, ideologijos ir informacinio debesies pasakojimus, kas padeda racionalizuoti derybas. Mitas yra kolektyvinis, nepriklausomas pasakojimas, kuris tariamai pats tautos dvasia sakosi; ideologija yra daugelio, tačiau vieno…