PublicistikaPolis
Spragos dominavimo logikoje
Man „demokratija“ yra „disensuso“ forma. Šią disensuso galią ir siekiu atgaivinti: „žmonių galia“ yra paradoksali tų, kurie neturi galios, kurie nėra įgalioti ja naudotis, galia; todėl ji niekuomet nėra duotybė ir visuomet turi būti atsiimta iš tų, kurie yra „įgalioti“ valdyti.
Lietuvos nepriklausomybės ir demokratinės kairės sankirtos
Gerai žinoma, kad kairieji demokratai yra prisidėję prie 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo. Mažiau suvokta, kad jų lyderystė buvo lemtinga dedamoji.
Rašymas ir literatūros kūrinys „post-truth“ pasaulyje
Leidykla „Kitos knygos“ neseniai išleido vieno žymiausių šių dienų vengrų rašytojų László Krasznahorkai romaną „Priešinimosi melancholija“.
Apie protesto „laisvę pagal išskaičiavimą“
Protestuodami būkite budrūs, kad jūsų neapjuostų „stop policija“ juosta. Tada staiga atsidursite ten, kur jums būti nebegalima, ir turėsite pasišalinti. Jei nuspręsite nesitraukti savanoriškai, jus tiesiog sulaikys – jėga būsite nutempti į komisariatą.
Pasvarstymai apie šimtmetį
Skyrelyje „Žinios iš Lietuvos“ paskelbta: „Med. d-ras Pranas Mažilis, sugrįžęs iš Krokuvos į tėviškę ir apsilankęs Vilniuje, ketina susikurti Panevėžyje ir ten gydytojauti.“ Pranas Mažylis, 1913 m. baigęs Krokuvos universitetą, akušerijos klinikų Kaune kūrėjas, vienas garsiausių tarpukario Lietuvos medikų, yra profesoriaus Liudo Mažylio senelis.
Ar tik mums vieniems skauda?
Žingsniuoju Varšuvos gatvėmis. Galiausiai prieinu tai, ko ieškojau, – Plac Unii Lubelskiej. Mūsiškai – Liublino Unijos aikštę. Manyje prabunda senosios Lietuvos istorijos brangintojas, kuriam taip pat nuolat įdomu, kaip kas ką atmena. Įsiamžinu aikštės pavadinimą nurodantį ženklą. Lietuvoje tokio nerasi.
Pastatykit, po galais, tą paminklą ir grįžkim prie klasinių santykių
Esu postmodernistas. Balsavau už kalvą. Vytis man ne prie širdies. Bet jei kam nors jo iškėlimas Lukiškių aikštėje suteiktų ramybės ir padėtų pamatyti už nugaros besidarbuojantį kailialupį, tuomet aš sutinku pakeisti savo nuomonę.
Kelios padrikos mintys apie stabus, linijas, pilietinę visuomenę ir liberalizmą
Mano galvą okupavęs klausimas iš pirmo žvilgsnio neatrodo rišlus: kas sieja angelus, balvonus ir pilietinę visuomenę? Bet pamėginsiu. Pradėsiu atsakymo paieškas nuo šiandien populiariausių raktažodžių: Bartas ir Vanagaitė…
1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę
„Ir nu szias dienas nebera jau newalos; nes nebera pona, ni bajora, ni mužika, ni žida, o esam wisi brolej ir wejkaj ligi arba wienodi, kejp prisz Pona Diewa, tejp ir prisz musu brangiojaj Tewine!“
Nėra jokio „politkorektiškumo“
Kalbėti apie „politkorektiškumą“ kartkartėmis mus pakviečia koks nors dabar jau atgailaujantis Tapinas, taip nieko ir nesupratusi Teišerskytė ar „jei jums skauda, tai atsiprašau“ Juknevičienė. Pirmam nesaugu Briuselyje dėl aplink „besitrinančių tamsaus gymio vaikinų“, antrai lėktuve tualetas ir „negras“ smirda vienodai, trečiai oro uoste įvairių minčių kyla ar Vašingtone ji pastebi savo gyvenimu patenkintus „juodus“ benamius. O užsieniuose netrūksta visokių…
