PublicistikaPolis

ALEKSANDER RADCZENKO

Józef Mackiewicz: „Tik tiesa yra įdomi“

  Józefas Mackiewiczius – žymus, nepabijosiu šio žodžio, Lietuvos rašytojas, rašęs lenkų kalba, – grįžta į Lietuvą. Grįžta dar ne fiziškai, nes jo pelenai vis dar guli Londone, bet galbūt mūsų laikais svarbesne forma – knygomis ir idėjomis. Prieš metus jį įamžinom atidengdami Vilniuje ir Juodšiliuose atminimo lentas, įgavo pagreitį ir jo sodybos Juodšiliuose renovavimo darbai ir, tikėtina, artimiausiu metu…

PAULIUS BALSYS

Vyriškumas ir emocinė raiška postsocialistinėse valstybėse

Vyriškumas ir jausminė raiška kolektyvinėje visuomenėje buvo pasmerkti tapti traumine patirtimi. Didelis alkoholio vartojimo indeksas rodo, kad vyrams tai tapo priemone, skirta kompensuoti visuomenėje trūkstamą ir stigmatizuotą psichikos ligų gydymo sferą (psichologų, psichiatrų pagalbą).

VILMA LOSYTĖ

Būti vaiku senovės Atėnuose

Vaiko istorija imta domėtis nuo 1960 metų, kai prancūzas Philippe’as Arièsas išleido knygą, skirtą vaiko ir šeimos gyvenimo analizei senojo režimo Prancūzijoje. Pirmą kartą vaikas, jo auklėjimas, švietimas ir kasdienybė tapo istorinio pasakojimo objektu.

Nemanome, kad darbdaviai ir darbuotojai yra partneriai

Įvairiose Europos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, netylant profsąjungų protestams prieš nuolatinius ir vis įžūlėjančius valdžios pasikėsinimus į kažkada darbuotojų sunkiai išsikovotas teises, „Polio“ skaitytojams šįkart pateikiame interviu su neseniai įsikūrusios „Gegužės 1-osios“ profesinės sąjungos (G1PS; tarti „gips“) tarybos nariais.

PAULIUS KUKIS

Primityvusis politikos branduolys

  Senovės Egiptas yra neblėstantį susidomėjimą ir susižavėjimą kelianti civilizacija. Vienas įdomiausių jos dėmenų yra kolosali religinė sistema, apie kurią šį bei tą žino kiekvienas bent jau vidutiniškai išsilavinęs pilietis. Mažiau žinoma yra tai, kad senovės egiptiečiai neturėjo religijos sąvokos. Arčiausiai to, ką mes esame įpratę vadinti religija, būtų jų supratimas apie magiją, nors ir tai nėra itin vienareikšmiška sritis.…

RUSLANAS BARANOVAS

Ar LSDP užteks grįžimo prie socialdemokratinių vertybių?

  2008 metais man sukako aštuoniolika ir gavau teisę balsuoti. Nuo tų metų jokiuose rinkimuose niekada nedalyvavo jokia politinė jėga, kuri būtų atspindėjusi mano įsitikinimus. Ir aš net nesu politinio spektro pakraštyje. Beveik visą tą laiką buvau paprastas centro kairės rinkėjas. Todėl, kai Lietuvoje buvo pats pilietinės visuomenės kūrimo bumas ir nebalsavimas buvo smerkiamas kaip didžiausia tamsybė, rinkimai man visada…

Pakeliui į darną su streikuojančiais mokytojais

Kaip galima skelbtis profesionalų Vyriausybe, vykdyti reformą, kalbėti apie mokytojų profesijos prestižo ir mokytojų algų kėlimą ir sulaukti… streiko? Kaip galima išdalinti „milijardą milijonui“ ir sakyti, kad biudžete nėra pinigų didesnėms mokytojų algoms? 

Filosofas, kuris išrado žodį „idiosinkratiškas“

[Slavoj Žižek:] „Nevadinkite manęs profesoriumi, jei nenorite, kad jus užmuščiau. Jaučiuosi taip nepatogiai, kai kas nors pavadina mane profesoriumi. Kur yra profesorius? Turiu didelę problemą su bet kokiais oficialiais titulais ir panašiai. Kai kas nors pavadina mane profesoriumi, automatiškai priimu tai kaip ironiją.“

PAULIUS KUKIS

Aristotelio portfelis

Horkheimeris ir Adorno buvo negailestingi Švietimo idealų kritikai. Jie manė, kad į didžiąsias XX amžiaus žmonijos katastrofas – tiek mentalines, tiek materialines – nuosekliai vedė būtent ši idėjinė kryptis. Visa jų  „Apšvietos dialektikos“ esmė – bandymas parodyti, kokiu būdu pagrindiniai programiniai Švietimo siekiai sukuria, atgamina ir sustiprina savo barbarišką priešybę.

RUSLANAS BARANOVAS

Kaip sekasi žygiuoti, Macronai?

Realpolitik pavyzdys buvo ir Macrono reakcija į reikalavimą nustoti pardavinėti ginklus Saudo Arabijai po žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo. Tokį reikalavimą prezidentas pavadino demagogija ir teigė nematantis ryšio tarp ginklų tiekimo ir žurnalistų žudymo.