PublicistikaPolis
Solidarizuojamės su „Kurier Wileński“
Kuo sveiko proto žmonės šių dienų Lietuvoje vis labiau ir labiau panašėja į tautines mažumas? Savo skaičiumi: jie yra mažuma. Šių metų sausį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) konkurso tvarka paskirstė 2020 m. valstybės paramą viešosios informacijos rengėjų projektams. Tenka apgailestauti, tačiau vienintelis Lietuvoje lenkų kalba leidžiamas dienraštis – „Kurier Wileński“ – šiemet finansavimo negavo. Ta proga…
Kolonijų klausimas ir jo ryšys su prancūzų tautos likimu
Didžiausia problema yra ta, kad, kaip ir alkoholizmas, džiova ir kai kurios kitos ligos, skepticizmo nuodai kur kas pavojingesni aplinkoje, kuri dar neseniai buvo sveikut sveikutėlė.
Stok į vadybą
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje buvo populiaru šaipytis iš vadybos mokslo. Vokietijoje teisininkai vairuoja taksi, juokaudavo tariami Vokietijos žinovai, o štai Lietuvoje vadybininkai tuoj turės stovėti parduotuvių kasose – toks jų perteklius. Kaip sovietiniais laikais prie įvairių profesijų būdavo pridedamas titulas „inžinierius (-ė)“, taip nepriklausomybės pradžioje darbai aplipo „vadybininko (-ės)“ etiketėmis. „Netrukus valytoja bus pervadinta šluotos vadybininke“, – užaugau klausydamasi tokio…
Apie šūdmalimo darbų fenomeną
Keliaujančioje parodoje „comiXconnection“ yra iliustratorių Zorano Hercego (Bosnija ir Hercegovina) ir Branko Rakićiaus (Serbija) komiksas „Sisyphus Looses Job“ [sic] („Sizifas netenka darbo“). Istorija tokia: krizės metu mažinant etatus, Sizifas atleidžiamas iš darbo. „Bet… Bet juk aš buvau vienintelis žmogus pasaulyje, turintis amžiną darbo sutartį!“ – kostiumuoto direktoriaus maldauja Sizifas, bet sulaukia standartinio atsakymo: „Man labai gaila. Linkime tau visa…
Penki su puse klausimo kino režisieriui Tomui Vengriui
Šį rudenį Lietuvos kino teatrų ekranus pasiekė Amerikoje gimusio ir užaugusio kino režisieriaus Tomo Vengrio filmas „Gimtinė“. Filme pasakojama istorija apie tai, kaip griuvus geležinei uždangai sovietmečiu iš Lietuvos pasitraukusi Viktorija (akt. Severija Janušauskaitė) su Amerikoje gimusiu sūnumi Kovu (akt. Matas Metlevski) grįžta į gimtinę susigrąžinti tėvo žemės ir pradėti čia naują gyvenimą. Tačiau jau pirmosios dienos gimtinėje nežada…
Ką pasakyti varlėms
Kalbame apie karo pramonės vykdomą milžinišką gamtos niokojimą, kuris, nors įnirtingai vyksta kasdien, nesulaukia tokio visuomenės dėmesio kaip nuodėmingieji plastikiniai šiaudeliai ar nesukonkretinti reikalavimai valdančiajai politinei klasei „imtis veiksmų“ ir „ką nors daryti“ klimato krizės atžvilgiu. Deja, karas mums tapo nekvestionuojama norma, esą taip ir turi būti – tiesa, tik tol, kol jis vykdomas kažkur kitur.
