PublicistikaPolis
Šauksmas į tarpgalaktinį Kristų
Kaip interviu aiškino vienas dievobaimingumu garsėjančio Kukluksklano riteris: „Mylėti artimą – tai mylėti saviškį. Juodieji, žydai ir katalikai mums ne artimieji.“ Kas paneigs, kad galimas ir toks Kalno pamokslo interpretavimas. Tokiu atveju gali atrodyti, kad Europoje ir Šiaurės Amerikoje vėl į madą sugrįžtantys klaustrofobinis nacionalizmas ir trumparegiškumas – savaime suprantami.
Vėjelis klimato kaitos konferencijoje Baku
„Nejaugi esame pasmerkti dėl to, kad nematome didesnio paveikslo?“ Šią biologo, gamtos istoriko ir rašytojo sero Davido Attenborough citatą, kalbant apie klimato kaitą ir būtent šių metų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (tarptautinė santrumpa COP29), randu bent poroje vietų. Ji puikiai perteikia ekologinę dramą žmonijai įžengus į antropoceno epochą (ánthrōpos – žmogus, kainós – naujas; dažniausiai prisegamas povardis naujesnėms epochoms…
Politika ir žurnalistika: ar įmanoma išlikti savimi
Deja, ne vien profesorius V. Landsbergis buvo pamėgęs tą retorinį teiginį-klausimą. Jį nesyk teko girdėti iš ne vieno garsaus politiko lūpų, o ir žurnalistai „Kas gali paneigti…“ buvo pamėgę. Dabar jį jau rečiau galima išgirsti, bet galima. Dabar vietoj jo vartojami žodelyčiai „galbūt“, „galimai“.
Pasiklydęs Lietuvos švietimas
Nereikia pamiršti, kad žemo socioekonominio statuso mokiniai neturi ne tik tėvelių, kurie jiems nupirktų korepetitorius ir vietas privačiose įstaigose, bet ir jokio balso viešojoje erdvėje. Kitaip nei pensinio amžiaus piliečiai, jie negali išreikšti savo nepasitenkinimo prie balsavimo urnų.
Antropocenas, kapitalocenas ir neaugimo visuomenė
Šiuo tekstu norima atkreipti dėmesį į du terminus: kapitalocenas ir neaugimas. Kapitaloceno teorija užčiuopia istorinę dinamiką, atvedusią prie gamtinės katastrofos slenksčio. O pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukianti „neaugimo“ [...] idėja siūlo alternatyvos viziją.
Beveidis vadovaujančiojo personalo klasės oportunizmas
Tik po daugelio metų viena draugė man paaiškino, kad „Už grašius“ iš tiesų daug kam atvėrė akis – tik ne socialistams. „Tai aišku, – ramiai man išdėstė, – kad knyga buvo skirta ne mums. Ji buvo skirta vadovų-profesionalų klasės kairiesiems.“
Ar dirbtinis intelektas sunaikins žmoniją?
Įprastas „x-risk“ argumentas būna toks: kai DI sistemos peržengs tam tikrą slenkstį, jos galės nesustodamos pačios save tobulinti ir įvyks „intelekto sprogimas“. Jei kuri nors nauja DI sistema taps pakankamai protinga – ar tiesiog pakankamai didelė – ji galės visiems laikams pavergti žmoniją.
Ar dirbtinis intelektas sunaikins žmoniją?
„Biologinis rūšies išnykimas – šalutinė tema, – man teigė 66-erių Suttonas. – Žmonijos šviesa, mūsų žinios, mūsų protas – mūsų sąmonė, jei galima taip pavadinti, – gali sau toliau egzistuoti ir be žmonių iš mėsos ir kaulų.“
Apie reakcijas į Izraelio ir Palestinos konfliktą, Holokausto (ne)išskirtinumą ir jidiš pėdsakus šiuolaikinėje literatūroje
Godos Volbikės pokalbis rašytoja DEBORAH FELDMAN
Vukovaras
Aštuoniasdešimt septynias dienas nuo 1991 m. rugpjūčio iki lapkričio mėnesio apgulėjai, Jugoslavijos liaudies armija ir serbų sukarintos pajėgos, ant Vukovaro mėtė bombas, granatas ir kitus sviedinius, diena iš dienos tankų kolonos bandė prasiskinti kelią į jo centrą, o miesto gynėjai, jo gyventojai ir kroatų kariai savo ruožtu kovojo su didžiuliu pasiaukojimu.
