Publicistika

Gat­vės po­li­ti­ka: pa­da­ry­ta vis­kas, kad ji ne­eg­zis­tuo­tų

DO­NA­TAS PAU­LAUS­KAS Ne­re­tai ži­niask­lai­do­je pa­brė­žia­ma, kad Lie­tu­vos pro­tes­to kul­tū­ra yra su­vo­kia­ma per­ne­lyg siau­rai, kad ji per­ne­lyg skur­di ir to­dėl bu­ta­fo­ri­nė. Pro­tes­tai ar – pla­čiau – vie­ši su­si­rin­ki­mai iš tie­sų su­pran­ta­mi kaip la­biau pro­gi­nė gat­vės po­li­ti­kos for­ma. Dėl to ji vi­sa­da ne­tvir­ta, leng­vai nu­sa­vi­na­ma po­pu­lis­tų, ne­ku­rian­ti ir ne­ska­ti­nan­ti su­vok­ti sa­vęs kaip po­li­ti­nės-so­cia­li­nės ben­dri­jos.

Bal­ti pra­bė­gu­sios pie­vos dan­tys

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Žiū­rė­da­ma į dan­gų, gal­vo­ju: „Bal­ti pra­ėju­sios va­sa­ros de­be­sys“ – to­bu­las An­ta­no Ra­mo­no kny­gos pa­va­di­ni­mas. Ne­ba­na­lus, la­kus, vi­sam lai­kui įsi­me­na­mas. Kai bir­že­lio pa­bai­goj pro au­to­mo­bi­lio lan­gą dai­riau­si po lau­kus, šie­nas bu­vo su­pre­suo­tas į to­kius bal­tus ri­ti­nius, ku­rie at­ro­dė it žo­lės dan­tys.

My­li­mi ir ne­my­li­mi „Va­ka­rai“

ANDRIUS MARTINKUS Ka­dan­gi var­gu ar pra­smin­ga bū­tų ti­kė­tis su­tai­ky­ti to­kias skir­tin­gas po­zi­ci­jas, pa­dė­ko­jęs Lai­man­tui Jo­nu­šiui („Š. A.“, VIII.24) už ge­rus žo­džius („Nė­ra abe­jo­nės, kad au­to­riaus po­zi­ci­ja yra rim­tai ap­mąs­ty­ta, ku­pi­na nuo­šir­daus su­si­rū­pi­ni­mo [...]“), tiesiog su­re­a­guo­siu į kai ku­rias jo kri­ti­nes pa­sta­bas.

Olim­pi­nė kul­tū­ros es­ta­fe­tė

ŽYD­RŪ­NAS DRUN­GI­LAS Apie spor­tą be kul­tū­ri­nės idė­jos bu­vo ra­šy­ta „Š. A.“ rugpjūčio 10 d. numeryje, o kaip at­ro­dy­tų spor­ti­nis in­te­re­sas kul­tū­ro­je? To­kių aso­cia­ci­jų su­ke­lia vie­nur ar ki­tur pa­si­girs­tan­čios kal­bos, kad kul­tū­ra tu­ri bū­ti kon­ku­ren­cin­ga.

Ku­riant nau­ją mi­tą

LAIMANTAS JONUŠYS Ši va­sa­ra „Š. A.“ pa­si­žy­mė­jo iš­ki­liais An­driaus Mar­tin­kaus ra­ši­niais apie mus apė­mu­sį ci­vi­li­za­ci­nį blo­gį (VI.15 ir VII.20) ir vie­nu blai­viu at­sa­ku į šį ka­tast­ro­fiz­mą (VI.29), tad šią po­le­mi­ką ir pra­tę­si­me.

Ge­rų ma­nie­rų sto­ka

JŪ­RA­TĖ VI­SOC­KAI­TĖ „Šiau­rės At­ėnai“ per sa­vo ne­il­gą, šlovingą re­a­lios ne­pri­klau­so­my­bės gy­ve­ni­mą pa­ren­gė ir iš­lei­do į švie­są ke­lias de­šim­tis kny­gų. Dau­giau nei bet ku­ris ki­tas pe­rio­di­nis lei­di­nys.

Ru­si­ją šok­di­na mer­gai­tės

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Trum­pai apie „Pus­sy Riot“ – Ar po trau­mos, ku­rią jums su­kė­lė šis pa­si­ro­dy­mas, krei­pė­tės į gy­dy­to­jus ar psi­cho­lo­gus? – Per ma­ne ne kar­tą per­ėjo ma­lo­nin­go­ji Die­vo ener­gi­ja, o ji daug stip­res­nė už bet ko­kius psi­cho­lo­gus, juo la­biau kad pa­ti esu psi­cho­lo­gė.

Olim­pia­da: vaikš­tant at­vė­su­siais kul­tū­ros pėd­sa­kais

DO­NA­TAS PAU­LAUS­KAS Olim­pi­nės žai­dy­nės ta­po to­kia ko­mer­cia­li­zuo­ta ir pri­mi­ty­via te­ma, kad ra­šy­ti apie jas kul­tū­ros sa­vait­raš­ty­je net kaž­kaip ne­pa­do­ru. Tik­riau­siai tu­rė­tų bū­ti keis­ta, kad ne­pa­do­ru, nes spor­tas lai­ko­mas kul­tū­ros da­li­mi. La­biau­siai fi­nan­suo­ja­ma, re­mia­ma, ma­sių pa­lai­ko­ma ir la­biau­siai at­si­per­kan­čia kul­tū­ros da­li­mi

At­eis­tai ne­ga­li pri­si­deng­ti tik­ro ti­kė­ji­mo dra­bu­žiais

GI­LES FRA­SER 1793 m. pran­cū­zų re­vo­liu­cio­nie­riai už­ėmė Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­rą ir pa­ver­tė pro­to šven­to­ve. Jo­je su­si­rin­kę jie gar­bi­no tie­sos deg­lą lai­kan­čią ak­to­rę, ap­si­tai­siu­sią mė­ly­nos, bal­tos ir rau­do­nos vė­lia­vos spal­vo­mis, sim­bo­li­zuo­jan­čio­mis res­pub­li­kos Lais­vę.

Va­sa­ra kai­me

VYGANTAS VAREIKIS Lie­tin­ga, karš­ta ir aud­rin­ga olim­pi­nė 2012 me­tų va­sa­ra jau ge­ro­kai per­si­ri­to į ant­rą­ją pu­sę. Kas atos­to­gau­ja prie te­le­vi­zo­riaus, kas – už­sie­ny­je, kas – prie jū­ros, o kai ku­rie ren­ka­si po­il­sį lie­tu­viš­ka­me kai­me. Bė­ga va­sa­ros, o Dzū­ki­jo­je, at­ro­do, ma­žai kas kei­čia­si.