Publicistika
Automobiliai
„Šiaurės Atėnai“ metams gavo 20 300 eurų. Kiek galima melžti valstybę, tegul užsidirba! O štai Seimas džiaugiasi su gera nuolaida nusipirkęs 10 naujų BMW vos po 26 000 eurų. Nes jie gi patys užsidirba ir gali sau leisti. Ir taip kasmet mus pasiekia džiugios žinios, kad Seimas ar kokia ministerija nutarė atnaujinti savo automobilių parką labai palankiomis sąlygomis, nes jų automobiliai…
Graikija atšaukia Apokalipsę
Rytas po Graikijos rinkimų maloniai nustebino. Ne todėl, kad rinkimus sąžiningai laimėjo kairioji partija „Syriza“ – tą buvo galima nuspėti iš anksto. O todėl, kad po Atėnus ryte nevažinėjo tankai ir demokratijos pergalė nebuvo uždusinta staigiai suformuotos karinės chuntos, kaip tokiais atvejais nutinka labiau nuo Vakarų visuomenės akiračio nutolusiose šalyse. Tačiau XXI amžiaus Europoje tai darosi vis mažiau priimtina (netgi…
Laiškas iš Seimo III rūmų lifto
Visai neseniai fondas vėl paskelbė konkurso rezultatus, kurie didžia dalimi lemia, kaip kultūrinė žiniasklaida gyvens šiais metais…
„Je suis Charlie!“ – aš esu laisvė, juokas ir karnavalas!
Kai pigūs serialai ir komercinės televizijos pasigrobė juoką, daugelis iš mūsų užmiršome, kad jis yra esminė mūsų pilietinės laisvės dalis. Pasaulietiškas pilietiškumas, viešuma ginasi nuo fundamentalizmo juoku ir kritika. Anekdotas – pirmas ginklas prieš autoritarinį, totalitarinį režimą, prieš valdžios aparato – Leviatano – plėtrą. Šaipymasis ir ironija atveria autoritarams nepakenčiamą įvairovę, visados jų nemėgstamą. Todėl „Je suis Charlie!“ yra labai…
Hamletas ir lietuviškas absurdas
Apie Teatrą seniai nieko liūdnesnio nesu skaitęs už „Menų faktūroje“ paskelbtą diskusiją „Teatrų metai. Ar jie buvo?“…
Gera-mirt-oi
Apie reklamą, kasdien girdimą radijo bangomis. Maloni, šilta, jauki, šiuo atveju, pašalusiu balsu, labiau – išpurtusia nosies gleivine ir dėl to užgulusiom balso stygom…
Kol ūžia skalbiamoji
Vėlus vakaras ir naktis yra ramybės laikas – vienoms, esu girdėjusi, suguldžius vaikus ir prisėdus prie vertimų namų jausmą užantspauduoja tyliai dūzgianti indaplovė, o man skalbimo mašinos garsai įtvirtina darbingo namudiškumo būsenas. Kol rašau, skalbiamoji burzgia tarsi lėktuvas – tai kyla, tai leidžiasi, tai ima cypsėti, tarsi būtų atliktas dviejų valandų reisas iš taško A į tašką B (kaip ir…
Žaliojo tilto skulptūras – į Grūto parką, o neoliberalizmą – į istorijos teismą
Aš esu už Žaliojo tilto skulptūrų demontavimą ir už genocido sampratos išplėtimą taip, kad SSRS komunistų vykdyti nusikaltimai žmoniškumui būtų prilyginti Vokietijos nacionalsocialistų vykdytiems nusikaltimams…
Tamsus (ap)švietimas
Klausiau LRT televizijos laidos „Laba diena, Lietuva“ ir dar kartą nusivyliau neprofesionalumu šito viso žiniasklaidos giganto – jie vis perša ir perša arba savo, arba bent populistų nuomones… Siužetas buvo apie mokytojų streiką. Ir ką geriausio prisimenu iš siužeto, tai atvirai rodomą ironiją ir pajuoką. Bent jau jų pasirinkti žodžiai buvo nei šiokie, nei tokie – mokytojų posėdį jie vadino…
Arklys bėga, žolė auga
Tai buvo linksmumėlio „Naisių vasaros“ teatre, atvykusiame į Vilnių! Vaidino miuziklą, sukurtą pagal Vytauto V. Landsbergio idėją, dainavo Vytauto Kernagio dainas pagal Marcelijaus Martinaičio tekstus. Aktorių neminėsiu, nes jų net vienuolika ir vaidina taip puikiai, kad kiekvienam reikėtų atskiros studijos. Kas be ko, tačiau savo rašinį pradėjau ne tuo žodžiu. Nors miuziklas ir linksmas, ir šmaikštus, etnografiškas, vis vien ne kikenau, kaip…
