Publicistika
Visų mūsų teisės
„Panašu, kad šiandien frazė „žmogaus teisės“ kelia įvairiapusius jausmus – kai kuriems ji yra virtusi bene keiksmažodžiu, kitų ji visiškai nejaudina, dar kiti jos purtosi, sakydami, kad tai svetima…
Bienvenue en France
Europos futbolo čempionato atidarymo ceremoniją sutikau Olandijoje, Hertogenboso mieste, kuriame šie metai paskelbti Hieronymo Boscho metais, nes kaip tik šiemet sukanka 500 metų nuo didžiojo…
Paragavus Dievo Kūno
Kai nuvinguriuoja Devintinių procesijos, žinok, kad jau tikra vasara. Nesvarbu, ar ta šventė, pririšta prie Velykų, pasitaiko gegužės gale, ar jau birželį. Anksčiau ji tęsdavosi per visą oktavą, aštuonias dienas, su kasdienėmis eisenomis ir Švč. Sakramento garbinimu. Sykį esame patekę į tokią antikvarinę fiestą viename Baltarusijos bažnytkaimyje. Buvo nerealiai gera, matyt, užkabinta pati katalikiškos prigimties gelmė, o gal tikrai šia…
Apie VDU filosofus ir ne tik jų ateitį
„Filosofiniai karai“ VDU Tiems, kurie bent šiek tiek sukasi filosofijos verpetuose, nebus paslaptis, jei pasakysiu, kad Vytauto Didžiojo universitete (VDU) tęsiasi tokia neaiški „filosofinio karo“ padėtis. Atmetant neįdomias detales, personalijų ypatumus ir kitą nereikalingą balastą galima sakyti, kad įvyko tam tikras konfliktas tarp klasikinės filosofijos (Aristotelis ir kompanija) adeptų ir kiek plačiau į pasaulį žvelgiančių mokslininkų (pavadinkim juos modernistais).…
Ėdrūnas Dulkė
Manasis butas, ilgai tylėjęs ir kentęs netvarką, nebeišlaikė ir prapliupo skųstis. Labiausiai jam įgriso knygos, skaitytojo laukiančios ant grindų, palangių, radiatorių, batų dėžės ar skalbimo mašinos. Panoręs rasti reikiamą knygą neretai sugaištu kelias minutes; suirzęs imu ant knygos šaukti, niekinamai kreipiuosi į jos autorių, kumščiais barškinu suskilinėjusią sieną. Ir tik pagalvojęs, kad kas nors, pavyzdžiui, Jūs, gali mane šią menkumo…
Pavasario pokštai
Anądien paskambinęs draugas kviečia gatvėn kavos. Tai toks brangus senų laikų žanras. Dar neišgyvendintas. Nors šiaip dabar plempiu puerh arbatą, ir dėl to smarkiai sumažėjo kavos…
Traukinys
„Pats traukinys nėra kažkas ypatingo – juk jis tik mašina, – teigia italų rašytojas Alessandro Baricco, – tačiau genialu buvo viena: toji mašina gamino ne jėgą, o kažką blankiai suvokiamo, kažką, ko dar nebuvo: greitį…
Velykinė d vietoj D
Iš margučių kraitelės Velykų rytmetį renkuosi raudoną. Sako, kad šie patys seniausi ir tikriausi, gal net po Viešpaties kryžiumi atsiradę, šventu krauju pirmąsyk nudažyti. Yra ne viena tokia legenda. O dar raudonumas – drąsos spalva. Be drąsos, kaip ir be kraujo, nebus Velykų, visi puikiai žino. Nebijokite! – kartoja ir kartoja prisikėlęs Jėzus. Kitą panašų sakinį pasigavau iš XVI amžiaus…
Mėlynakis
Dujų katilo signalinė lemputė žiūri priešais tarytum akis. Ne šiaip kokia išsprogusi, nenatūraliai pažaliavusi, kaip būdavo ant radijo imtuvo „Baltika“ mano vaikystės namuose. Ši – gražiausia ir taisyklingiausia. Migdolo riešuto formos. Rugiagėlių žydrumo. Net su voku, nors mirkčioti nemirkčioja. Kai katilas ūžaudamas ir spragsėdamas užsikuria, ta akis įsijungia. Po kurio laiko ji pasidaro juoda ir negyva, o paskui ir vėl…
Anne Applebaum „Gulago istorija“ – apie meilę ir liūdesį
Lietuvoje istorinių traumų ir politinio teroro vertinimai gana dažnai remiasi pozityvistine perspektyva, o katastrofos mastas matuojamas žuvusiųjų skaičiumi. Sušaudytų, nukankintų, iš bado ar šalčio mirusių žmonių kūnai Lietuvos miestelių centrinėse aikštėse ir kur nors Norilsko ar Trofimovsko kapinėse yra iškalbingas stalinistinio režimo nusikaltimų liudijimas, tačiau kokius pėdsakus teroras palieka žmogaus smegenyse? Anne Applebaum knyga „Gulago istorija“ (iš anglų kalbos vertė…
