Publicistika

KAROLIS DAMBRAUSKAS

#laisvenuorokenrolo

Gegužės viduryje prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje pečius surėmę pramogų pasaulio atstovai susirinko ratavoti rokenrolo. Kantrybės taurė, rodos, buvo perpildyta tada, kai valdantieji sugalvojo apriboti alkoholio prekybą. Šie draudimai būtų galioję ir alkoholio prekybai festivaliuose, viešuose renginiuose ir lauko kavinėse. Rokenrolas be alkoholio, kaip žinoma, yra kaip verslas be pelno, tad tuoj įvairūs muzikantai, festivalių organizatoriai ir politikai suskubo pasmerkti…

KASPARAS POCIUS

Dar sykį apie postmodernizmą

Pastaruoju metu stebina pasaulio žiniasklaidoje pasigirstantys kaltinimai postmodernizmo filosofėms ir filosofams – Micheliui Foucault, Jacques’ui Derrida, Judith Butler ir kt., kurie tariamai ne tik yra įkvėpę moralinį ir kultūrinį reliatyvizmą, bet ir pila vandenį ant jiems priešiškos naujosios, arba alternatyvios, dešinės (alt-right) malūno.

ZITA ALAUNIENĖ

Brandos egzaminai

Brandos egzaminai – vienas iš įdomesnių mūsų gyvenimo reiškinių, kiekvieną pavasarį sukeliančių nemažą šurmulį. Daugiausia sumaišties ir sujudimo kelia lietuvių kalbos egzamino reikalavimai, rašinių temos. Nors nuomonių esama visokiausių, vis dėlto vienu klausimu sutariama: egzamino reikalavimus būtina keisti, nes, kaip sako mokytojas Zigmantas Žitkus, „lietuvių kalbos egzaminas ir jo vertinimas virto visišku absurdu“ (www.delfi.lt). Dera pripažinti, kad geresnio už rašinį…

MARIJA SAJEKAITĖ

Apie lygybės grimasas ir visuotinio jautrumo laikus

Vyrukas mane tikino: „Tačiau, žinok, čia dedamos visos pastangos užtikrinti safe spaces, aišku, nesu tikras, ar tau, kaip europietei, tokie terminai pažįstami…“

VYGANTAS VAREIKIS

Lvovas ir Vilnius

Abiejų šių miestų istorija yra panaši. Tiesa, Vilnius viduramžiais buvo LDK sostinė, tuo metu Haličo-Voluinės valdovo Danieliaus 1256 metais įkurtas Lvovas ilgai buvo valdomas ir LDK, ir Lenkijos. XVIII amžiaus pabaigoje, po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, Vilnius tapo Rusijos imperijos provincija, o Lvovas, nors ir gavęs Galicijos ir Lodomerijos karalystės sostinės titulą, virto Austrijos užkampiu. Ir tik pabuvojęs Lvove vizualiai…

MARIJA SAJEKAITĖ

Apie sėkmės istorijas ir motiną, kuri kratosi savo vaikų

Nesu tikra, ar tekstų, debatų, reportažų tautos išsivaikščiojimo tema gali būti per daug. Šįkart daugiau pakalbėkime ne apie tai, kodėl žmonės išvažiuoja ir / ar negrįžta, o apie tai, kaip išvažiavę ir grįžę lieka prie suskilusios geldos, nors toli gražu nėra tipiniai į Londę kažkada emigravę buduliai. Įvairių tautų folklore gimtoji žemė dažnai vaizduojama kaip motiniška, moteriška esybė. Taip kuriama…

VYGANTAS VAREIKIS

Lietuvos atkūrimo šimtmetis: tik Vilniaus reikalas?

Taip ir lieka neaišku, kokie valstybės šimtmečio renginiai vyks kitoje Lietuvoje, kaip ji buvo oficialiai prieš metus įvardinta norint neprarasti Europos Sąjungos finansinės paramos…

LAURYNAS KATKUS

Vilniusvienasdidelisknygynas

Skaitymas man yra ne racionali veikla, o veikiau instinktas. Nuo neatmenamų laikų spaudos ženklų pilnas puslapis, įrištas puslapių pluoštas, kurį gali atsiversti ir rasti įdomią istoriją arba nežinomą faktą, sukeldavo nenumaldomą norą tatai praryti, pasisavinti. Taip vaikas užsukdavau į knygyną su raudonų plytų užuomina mūsiškėje Šnipiškių dalyje – ir grįždavau į tikrovę po kelių valandų rausimosi ir vartymo stovint, skaudančiomis…

GINTAUTAS MAŽEIKIS

Antroji Golgota ir Pascalis Bruckneris

Turėjau du malonius susitikimus su Pascaliu Bruckneriu (g. 1948) pasikalbėti filosofijos ir socialinės-politinės kritikos temomis. Iki tol Lietuvoje susidūriau su gana paviršutinišku jo filosofijos ir kritikos suvokimu, su jo minties intrigos, daugelio inversijų ir dialektinių opozicijų neapčiuopimu. Bruckneris yra Roland’o Barthes’o mokinys ir tai iki šiol daro didelę įtaką jo filosofinėms ženklų grupių analizėms. Jis taip pat yra kultūros teoretiko…

ANDRIUS MARTINKUS

Apie vieną Lietuvos homo liberalis ir Rusijos homo sovieticus panašumą

„Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Deja, ši džiugi šventė, išliekant dabarties demografinėms ir emigracijos tendencijoms, taps pirmu ir paskutiniu lietuvių sukurtos valstybės šimtmečio paminėjimu.“