Publicistika

MARIJA SAJEKAITĖ

Sąjūdžio 30-metis: akmenys į globalios Lietuvos daržą ir nuo patriotizmo atbaidantis patriotizmas

„Pareigos visam pasauliui būti negali. Pareiga gali būti tik keliems dalykams: savo šeimai, tautai, valstybei“, – [...] kalbėjo sąjūdininkas, VU filosofijos profesorius Vytautas Radžvilas.

JURGIS VALIUKEVIČIUS

Nešventiškos nepriklausomybės istorijos: „Inkaro“ darbuotojų streikas

  Dažnai Lietuvos istorija yra pasakojama kaip priešprieša tarp sovietmečio ir nepriklausomos, laisvos Lietuvos. Visa, kas progresyvu ir teigiama, atsiranda nepriklausomoje Lietuvoje. Visa, kas blogai, – kančia, skurdas ir nelaisvė, – yra pilka sovietmečio praeitis. Ši praeitis nenutrūko atkūrus nepriklausomybę. Šių dienų socialinė nelygybė, politinis pasyvumas taip pat aiškinami kaip sovietinės santvarkos, ekonomikos ir kultūros palikimas. Kaip sakoma, „jei ne…

MARIJA SAJEKAITĖ

Tylėti negalima bausti

  Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas turi bene vienintelį nuolatinį punktą savo posėdžių darbotvarkėje – Izraelį. Žiniasklaida taip pat it per didinamąjį stiklą nuolatos stebi žmogaus teisių situaciją Gazos Ruože ir Vakarų Krante, netrūksta ir įvairių „(ne)palaikome“ tipo arabų ir Vakarų šalių lyderių pareiškimų. Deja, tiek vienų, tiek kitų politinės iškalbos pritrūko po kruvino JAV ambasados Jeruzalėje atidarymo, ir to…

TADAS JANUŠAUSKAS

Apie Izraelį Lietuvoje

  Praėjo dveji metai, kai užrašų knygutėje prirašinėjau padrikų minčių tekstui apie Izraelį, jo politiką palestiniečių atžvilgiu, apie vadinamąjį naująjį antisemitizmą, apie skirtį ir jungtį tarp žydų ir Izraelio, apie oficialią, apmokamą ir savanorišką Izraelio propagandą Lietuvoje ir pan. Tekstas taip ir neatsirado. Pastarąsias kelias savaites intensyviau grįžau prie tų užrašų ir mėginu suprasti, kodėl taip sunku kažką ištransliuoti keliais…

Prekyba žmonėmis ir išnaudojimas. Kuo čia dėta kultūra?

Kalbamės su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadove KRISTINA MIŠINIENE. Šių temų aptarimo kultūrinėje spaudoje ėmėmės svarstydami, kokios kultūrinės nuostatos sudaro sąlygas įvairaus pobūdžio žmonių išnaudojimui. 

MARIJA SAJEKAITĖ

Kiek įpareigoja pažadai tarptautinėje politikoje?

„Amerikiečiai yra su jumis“ – tokią žinią taip „ilgai kentėjusiems Irano žmonėms“ Baltųjų rūmų pranešime siunčia D. Trumpas, pridėdamas, kad nuo 2015 m. priėmus susitarimą teokratinės valstybės ekonomika pažangos nepadarė.

ALEKSANDER RADCZENKO

„Nežinoma žemė. Šalčia“ – puikus, bet pernelyg universalus spektaklis

  Naujas Jono Tertelio spektaklis „Nežinoma žemė. Šalčia“ jau sukėlė skandalą. O epatavimo persmelktame mūsų pasaulyje tai šioks toks pasiekimas. „Tai pusantros valandos vien negatyvo“; „Ne tik nepaneigėte nė vieno stereotipo apie Šalčininkus, bet dar ir naujų etikečių mums priklijavote“, – neslėpė nusivylimo Šalčininkų politinio elito atstovai po spektaklio premjeros miestelio kultūros centre. Po tokių vietinių bosų „recenzijų“ kiti žiūrovai…

KASPARAS POCIUS

Karlo Marxo jubiliejui pasibaigus

  Šį mėnesį visame pasaulyje vienaip ar kitaip minėtos Karlo Marxo 200-osios gimimo metinės. Kai kam jo teorijos atrodo pasenusios ir nebenaudotinos, kiti tebesiginčija dėl jų niuansų. Marxo teorijas dažnai perima netgi jų įgyvendinimui prieštaraujantys kapitalizmo teoretikai, svarstoma, kaip jį be didesnių konfliktų įtraukti į šiuolaikinės Imperijos dispozityvus. Kita vertus, daugiau ar mažiau ortodoksinė marksistinė tradicija išlieka gaji ir Marxo…

MARIJA SAJEKAITĖ

Armėnija ir masių diktatūros iliuzija

Įvykiai Armėnijoje dar neturi savo spalvos, bet faktas, kad procesai primena tipišką Rytų Europos spalvotąją revoliuciją. Tik šįkart Rusija laikosi labai santūriai: atrodo, kad Vladimirui Putinui net nelabai rūpi, kas vyksta mažiau negu tris milijonus gyventojų turinčioje Centrinės Azijos respublikoje.

AGNĖ BAGDŽIŪNAITĖ

Eurolyga ar Gegužės 1-oji?

…buvo įdomu patyrinėti, ar profesinės sąjungos dar kiek nors prisideda prie populiariosios kultūros formavimo Lietuvoje, tokiu tikslu uždaviau keletą klausimų portalo „Profsąjungų naujienos“ vienai pagrindinių redaktorių Ramunei Motiejūnaitei-Pekkinen.