Publicistika

MARIJA SAJEKAITĖ

Moralinės dilemos ir įstatymų spragos

Dauguma su grįžtančių buvusių IS narių problema susiduriančių šalių jų toli gražu nesutinka išskėstomis rankomis. Tiesa, kelios valstybės – Rusija, Indonezija, Sudanas ir Libanas – įsileidžia buvusius radikalus be didesnių problemų.

PIRET KARRO

Elektroniniai balsai kraštutiniams dešiniesiems

  Kraštutinių dešiniųjų partija EKRE patrigubino gautų balsų skaičių šį mėnesį (straipsnis paskelbtas kovo 24 dieną – red. past.) Estijoje vykusiuose rinkimuose. Greitai ji gali tapti koalicinės vyriausybės dalimi, o Estija – supanašėti su Viktoro Orbáno Vengrija.   Jeigu Estija kuo nors garsėja tarptautiniu mastu, tai turbūt būtų šalies elektroninio balsavimo sistema, kuri leidžia piliečiams dalyvauti rinkimuose naudojant išmanųjį kortelių…

MARIJA SAJEKAITĖ

„Fridays for Future“ ir gaisro gesinimas paskubomis

  Kovo 15 d. visame pasaulyje moksleiviai ir juos palaikantys suaugusieji vietoj pamokų rinkosi politinį aktyvizmą. Vadinamieji klimato maršai vyko 123 pasaulio šalyse ir daugiau nei 2 000 miestų. Išimtis buvo stropioji Pietų Korėja, kur protestuoti prieš vangius pasaulio vyriausybių veiksmus klimato kaitos atžvilgiu rinktasi tik pamokoms pasibaigus. Pietų korėjiečiai tokį sprendimą teisino pasiruošimo itin sudėtingiems stojamiesiems egzaminams svarba. Lietuvoje,…

RASA NAVICKAITĖ

Lietuviški feminizmai ieško savo istorijos

  Šiemet, deja, nepavyko dalyvauti Nacionalinėje emancipacijos dienoje (NED), vykusioje, kaip ir kasmet, vasario 17 d. Nacionalinėje dailės galerijoje. Prieš trejus metus pirmą kartą suorganizuotas renginys (tuomet teko garbė prisidėti prie iniciatyvinės grupės, o praėjusiais metais – skaityti pranešimą) siekia atkreipti dėmesį į moterų ištrynimą iš viešosios erdvės, jų nustūmimą į Lietuvos valstybingumo projekto paraštes. Šiemet renginys orientavosi į protestų…

Videožaidimų pramonės spindesys, skurdas, profsąjungos ir gundymo politika

  Pramogų pramonėje maždaug prieš dešimtmetį įvyko rokiruotė, kuri vis dar retai pastebima „plačiojoje visuomenėje“. Žiniasklaida jau keleri metai skelbia, kad videožaidimai bendromis pajamomis smarkiai lenkia muzikos ir filmų pardavimus. Štai 2017 m. videožaidimams pasaulis išleido 92 mlrd. JAV dolerių, t. y. daugiau nei filmams (62 mlrd. dolerių) ir muzikos įrašams (18 mlrd.) kartu sudėjus. Tokio perversmo priežasčių ne viena.…

MARIJA SAJEKAITĖ

Pasvarstymai apie kritinę masę ir moteris politikoje

  Siekis sumažinti lyčių atotrūkį vyrų tradiciškai dominuojamose srityse – tiksliuosiuose moksluose, tam tikrose meno šakose ir, žinoma, politikoje – šiais laikais tapo norma. Per pastaruosius porą dešimtmečių bendras moterų parlamentarių skaičius pasaulyje padvigubėjo. Tarptautinės moterų solidarumo dienos ir ką tik praūžusių savivaldos rinkimų Lietuvoje proga pakalbėkime apie tai, kokias konkrečias pasekmes visuomenei turi didesnis moterų politikių skaičius.   Kritinės…

Pamela Anderson apie neramumus Europoje

Šiame interviu (2018.XII.17) su žurnalo „Jacobin“ žurnalistu Davidu Broderiu Pamela Anderson ir filosofas Srećko Horvatas diskutavo apie protestus Prancūzijoje, krizę Europoje ir Pamelos Anderson aktyvizmą.

AGNĖ RIMKUTĖ

Sovietmetis kaip nutylėjimų, nutildymų ir baimės istorija

Mokytojų streikas ar protestas prieš Darbo kodeksą, kas nors reikalauja daugiau valstybės kontrolės ar yra prieš valstybę nusistatęs – ir per dieną kitą sovietmetis, jo brolis komunizmas ar draugas Marxas jau kelia savo žmogžudiškas galvas dienraščių puslapiuose.

MARIJA SAJEKAITĖ

Dviguba pilietybė: normatyvinės batalijos ir konkretumo trūkumas

  Kol Konstitucinis Teismas narplioja techninius referendumo dėl dvigubos pilietybės tvarkos niuansus, vasario 22 d. žymi dar vieną menkai kam žinomą sukaktį. Tą dieną 1906 m. Filadelfijoje buvo sušauktas pirmasis Amerikos lietuvių seimas. Su jo iniciatoriais ryšius buvo užmezgęs ir dr. Jonas Basanavičius, pats vykęs į JAV ieškoti lėšų Tautos namų statybai. Jau tada, daugiau nei prieš šimtą metų, vadinamoji…

Kapitalistinio darbo didvyrės (-iai) iš Centrinės ir Rytų Europos

2017 m. [čekų] žurnalistė Saša Uhlová ėmėsi tirti darbo sąlygas prasčiausiai apmokamose darbo vietose. Norėdama patirti jas pati, ji trumpam įsidarbino ligoninės skalbykloje, vištienos fabrike, kasininke prekybos centre, skutimosi peiliukų gamykloje ir atliekų rūšiavimo įmonėje.