Publicistika
Politika ir žurnalistika: ar įmanoma išlikti savimi
Deja, ne vien profesorius V. Landsbergis buvo pamėgęs tą retorinį teiginį-klausimą. Jį nesyk teko girdėti iš ne vieno garsaus politiko lūpų, o ir žurnalistai „Kas gali paneigti…“ buvo pamėgę. Dabar jį jau rečiau galima išgirsti, bet galima. Dabar vietoj jo vartojami žodelyčiai „galbūt“, „galimai“.
Kai reklama pasako, jog esi gražus tik savo mamai
Naujausi tyrimai nagrinėja „body positivity“ judėjimo įtaką. Šis judėjimas skatina pozityvų požiūrį į savo kūną ir jo priėmimą nepaisant visuomenės lūkesčių neatitikimo.
Nobelio premija Han Kang korėjiečių akimis
Pačių korėjiečių reakcija buvo daug audringesnė. Nors daugelis iki šiol žinojo tik romaną „Vegetarė“, 2016 m. apdovanotą Tarptautine Bookerio premija, jau tą patį vakarą korėjiečiai puolė šluoti internetinius, o kitą dieną ir fizinius knygynus.
Ne tik žydų reikalas: apie „naująjį antisemitizmą“ ir antikolonializmą
Paplitęs manichėjiškas požiūris į ilgalaikį konfliktą Judėjoje ir Samarijoje nepaaiškina visų šio konflikto, turinčio religines šaknis, niuansų. Karinė Izraelio pergalė niekada nepasieks ilgalaikės taikos.
Pasiklydęs Lietuvos švietimas
Nereikia pamiršti, kad žemo socioekonominio statuso mokiniai neturi ne tik tėvelių, kurie jiems nupirktų korepetitorius ir vietas privačiose įstaigose, bet ir jokio balso viešojoje erdvėje. Kitaip nei pensinio amžiaus piliečiai, jie negali išreikšti savo nepasitenkinimo prie balsavimo urnų.
Manifestas prieš baimę Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje
Dar prieš Paryžiaus olimpinių žaidynių pradžią kilo nepasitenkinimų pliūpsnis dėl to, kad iš Malio kilusi atlikėja Aya Nakamura dainuos Édith Piaf dainą atidarymo ceremonijoje.
Antropocenas, kapitalocenas ir neaugimo visuomenė
Šiuo tekstu norima atkreipti dėmesį į du terminus: kapitalocenas ir neaugimas. Kapitaloceno teorija užčiuopia istorinę dinamiką, atvedusią prie gamtinės katastrofos slenksčio. O pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukianti „neaugimo“ [...] idėja siūlo alternatyvos viziją.
Beveidis vadovaujančiojo personalo klasės oportunizmas
Tik po daugelio metų viena draugė man paaiškino, kad „Už grašius“ iš tiesų daug kam atvėrė akis – tik ne socialistams. „Tai aišku, – ramiai man išdėstė, – kad knyga buvo skirta ne mums. Ji buvo skirta vadovų-profesionalų klasės kairiesiems.“
Homagium diktatoriams
Šiandien liepsnojant kultūriniams karams dėl kontroversiškų asmenybių, paminklų ar atminimo vietų nuo Amerikos iki Baltijos krantų (Rusija nesiskaito, nes šioje šalyje ir taip viskas aišku) dažnai dominuoja politinės nuostatos ir sprendimai, bet ne istoriniais faktais grįsta informacija.
Ar gali kas laimėti?
Vasara jau įpusėjo. Dainų šventė, Klaipėdos burlaivių regata ir aistros dėl Europos futbolo čempionato bei Lietuvos krepšininkų atrankos į Paryžiaus olimpines žaidynes liko praeityje. Taikios ir kaip niekada klestinčios, kaip sako mūsų bankų ekonomistai ir analitikai, šalies gyventojų dar laukia nerūpestingas poilsis pajūryje ir atostogas užbaigiantys koncertai bei festivaliai.
