Publicistika

MOLLY CRABAPPLE

Mano prosenelis bundistas (I)

Bundas, įkurtas 1897 m. Vilniuje ir aktyviausiai veikęs tarpukario Lenkijoje, buvo (tarpais – pogrindinė) politinė partija, besirėmusi humanistiniais, socialistiniais, sekuliariais ir atvirai žydiškais principais. Bundistai kovojo prieš carą, priešinosi pogromams, švietė štetlus ir, galiausiai, buvo tarp Varšuvos geto sukilimo lyderių.

LAURYNAS LATVIS

Laiškas iš Mineapolio

Amerika yra visuma, kad ir kokia (ne)darni ji būtų. Pirmeiviai ir indėnų genocidas. Baltųjų plantacijos ir juodųjų vergovė. Bankininkai bei draudikai ir benamiai. Farmacininkai ir narkomanai. Pagaliau Obama ir Trumpas. Be vienų nebūtų kitų. Sušlavęs po kilimu dulkes ir trupinius ten pat atrasi vėliau.

MARIJA SAJEKAITĖ

„Facebook“ boikotas, naujakalbės ezoterika ir šventas naivumas

  „Coca-Cola“, „Adidas“ ir būrys kitų stambių verslo korporacijų paskelbė boikotą „Facebook“. Šios kompanijos kaltina Marką Zuckerbergą nesuvaldžius, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso žodžiais tariant, „neapykantos kalbos cunamio“, nuvilnijusio tuomet, kai JAV prasidėjo protestai prieš sisteminį rasizmą. Šie protestai kartu su išsiskiriančiomis nuomonėmis apie elgesį pasaulinės pandemijos metu suaktyvino diskusijas apie žodžio laisvę, orvelišką naujakalbę ir / arba taip daugelio demonizuojamą…

TADAS ZARONSKIS

52 metai po pabaigos

[...] tarp studentų kaip pokštas cirkuliavo profesoriaus Arvydo Šliogerio interviu, kuriame jis aiškina, kad mes jau „gyvename anapusiniame pasaulyje“, nes pasaulio pabaiga įvyko 1968-aisiais – studentų sukilimų, masinių darbininkų streikų, pasipriešinimo tiek liberalios demokratijos institucijoms, tiek tradicinėms kultūrinėms formoms metu.

DOROTA SOKOLOVSKA

Faraonė Hačepsuta žvelgia į JAV paminklų karus

Amerikiečių istorikas Robertas Krickas, tyrinėjantis Jungtinių Valstijų pilietinį karą, pabrėžia, kad šiandien gyvename „prislopintų balsų, prabylančių įvairiausiomis temomis ir iš įvairiausių perspektyvų, amžiuje“, todėl natūralu, kad diskusijoje dalyvauja visi – net ir fanatikai, kurie kultūrinį palikimą sunaikintų „it ISIS teroristai“.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (13)

   Atrodo, kad Vilniaus merijos kultūrininkai azartiškai, bet nelabai sėkmingai ėmė lošti kauliukais: koks iškris – taip ir bus. Andai buvo išmesta tramvajaus idėja, paskui – netgi metro, bet kaip buvo duobėtos gatvės ir šaligatviai, taip ir liko. Pernai kautasi dėl paminklo tautos kovų už laisvę aukoms (kažkodėl skaičiuojant tik nuo pokario partizaninio judėjimo kovų, o ne nuo pat pradžių,…

GINA DAU

Kreivumo poetika: sintetinė lytis ir naujoji biopolitika

Gyvenu Suomijoje jau dvejus su puse metų, o lyties keitimą pagal visus oficialius protokolus pradėjau daugiau nei prieš metus. Didžiąją dalį šio proceso, kuris užtrunka mažiausiai porą metų, užima laukimas, pokalbiai su įvairiausio plauko psichiatrais, seksologais, psichologais ir t. t. bei šūsnys anketų ir apklausų [...].

MARIJA SAJEKAITĖ

Kontraprotestuotojai ir kritikai – prieš ką jūs?

  JAV miestuose vykstančių protestų prieš policijos žiaurumą ir rasinę nelygybę atgarsiai neaplenkė ir Lietuvos. Vietinė viešoji erdvė netrukus užsipildė paviršutiniškomis nuomonėmis, selektyvia informacija ir ideologiniais karais. Kol vieni lietuviai JAV prasidėjusį „Black Lives Matter“ (BLM) judėjimą stipriai palaiko, kiti taip pat stipriai jį antagonizuoja. Pastarųjų man norisi paklausti – prieš ką ir už ką jūs? Reikalai pagreitį įgavo, kai…

MONIKA VIŠNEVSKA

Permąstyti psichologiją: kur iš tiesų glūdi patologija?

  Pakalbėkime apie psichologizavimo kultūrą. Įsivaizduokime vidutinio amžiaus moterį, vienišą mamą, kuri staiga neteko darbo – pagrindinio pajamų šaltinio. Ilgus metus pradirbusi vienoje įmonėje, ji jaučiasi fundamentaliai praradusi saugumą. Pašalpos nepakanka butui ir vaikui išlaikyti, tenka skolintis, o aplinkinių pagalbos nesulaukia. Ji jaučiasi vis beviltiškiau, kamuoja nemiga, galiausiai, įsiskolinusi ir vis dar neradusi darbo, moteris palūžta ir ima gerti. Vieną…

MARIJA SAJEKAITĖ

Pakirpti drakonui sparnus

Pasaulis po pandemijos bus kitoks. Esama nuomonių, kad ši krizė išjudins netgi tokį greitiems pokyčiams neimlų kolosą kaip tarptautinės politikos galios balansas. Kone nepatogiausias konkretus klausimas šia tema yra toks: kaip po COVID-19 pasaulis žiūrės į Kiniją?