Publicistika
Vis glaudesnė sąjunga? (3)
Bet argi tai – kažkas labai neįprasto? Argi kūrybiškai įstatymus interpretuojančių teisėjų nesutinkame beveik taip pat dažnai, kaip ir skaičiukais pažaidžiančių buhalterių? Arba, pažvelgus ne taip ciniškai, argi ne rezultatas čia svarbiausias?
Vis glaudesnė sąjunga? (2)
Kas toks buvo Ipsenas? Juristas iš Hamburgo, kuris 1933 m. įstojo į SA ir 1937 m. – į NSVDP, o 32-ejų dėl savo disertacijos stiprumo jau buvo visateisis universiteto profesorius – disertacija vėliau buvo išleista atskira knyga Politik und Justiz, kurioje buvo nagrinėjami valstybės „suverenūs veiksmai“, kuriems negalioja teisingumo problematika.
Vis glaudesnė sąjunga? (1)
Šiandien Teismas išlieka pats neviešiausias iš visų Sąjungos institucijų. Jis apdairiai įsikūręs Liuksemburge – kurio nepavadintum „Europos kryžkele“ – ir sudarytas iš teisėjų, kuriuos po vieną paskiria kiekviena šalis narė; jo procesai – paslėpti nuo visuomenės žvilgsnio; jo sprendimai – neskundžiami; jo archyvai – beveik neprieinami tyrėjams.
2020-ieji pasaulyje: senos tendencijos ir naujos pamokos
2020-uosius daug kas norėtų ištrinti iš atminties, bet aš negalėčiau šių metų pavadinti vienareikšmiškai blogais. Jie ugdė supratimą, kad žmonija yra vienas organizmas ir kad individualus atsiribojimas nuo pasaulinių įvykių dažnai tėra patogi iliuzija. Žiniasklaidoje įprasta publikuoti metines svarbiausių įvykių apžvalgas, tad šiame tekste aptarsiu ne pavienius įvykius, o kelias besitęsiančias tendencijas. Mano galva, jos davė vertingų pamokų, aktualių…
Anna Tiomkina: „Ir sutikimą gauk, ir sutartį sudaryk, ir rankos ant peties nepadėk“
Anna Tiomkina – lyčių sociologė, Europos universiteto (Sankt Peterburgas) profesorė. Šiuo metu daug dėmesio skiria sveikatos ir rūpesčio sociologijai, jų lyties dimensijai bei šios svarbai pandemijos kontekste.
„Nesiliauk piktinusis, bet daryk tai jautriai ir taktiškai“
Jei mėginsite sakyti, kad Aušrinė Armonaitė nėra verslininkė ir net nepatenka į turtingiausių Seimo narių, dabar jau Ministrų kabineto, dešimtuką, būsite teisūs. Tačiau, „Transparency International“ duomenimis, per pastarąją kadenciją Seime politikė registravo 56 susitikimus su verslo atstovais bei lobistais ir tik 1 simbolinį susitikimą su profesine sąjunga.
Apie Lietuvos kolektyvinę traumą ir kitus demonus
„Stebint mūsų žiniasklaidą ima atrodyti, jog sovietmetis yra [...] liga“, – „Bernardinai.lt“ rašė istorikas Valdemaras Klumbys. Nuo šios taiklios ir kandžios kritikos pralėkė dešimtmetis, tačiau ji išlieka nė kiek nepasenusi: lapkričio mėnesį etiška, lėta ir įtraukiančia žurnalistika užsiimantis portalas NARA publikavo fotografės Neringos Rekašiūtės ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorės Danutės Gailienės pokalbį „Pirma pripažinti, tada išgyti. Apie Lietuvos…
Išgyventi rinkimus: lietuvės JAV dienoraščio fragmentai
Lietuvoje neseniai keli entuziastai ant Gedimino bokšto iškėlė ryškiai šviečiančias raides „Trump“. Pamenu, kad apie tai sužinojus pirmas į galvą atėjęs klausimas buvo ne „kodėl?“, o „iš kokių pinigų?“
Kodėl globalizuotis? 1989-ieji Rytų Europoje ir istorijos politika
Šiame Zoltáno Ginelli parengtame, iššifruotame ir suredaguotame trijų dalių interviu istorijos profesorius JAMESAS MARKAS kalba apie savo naujausią knygą.
Kodėl globalizuotis? 1989-ieji Rytų Europoje ir istorijos politika
Šiame Zoltáno Ginelli parengtame, iššifruotame ir suredaguotame trijų dalių interviu istorijos profesorius JAMESAS MARKAS kalba apie savo naujausią knygą.
