Publicistika

MONIKA ZAVISTAUSKAITĖ

Algirdo Juliaus Greimo sąmoningumas postmoderniame būvyje

Prisimenant Greimo žodžius „Taigi nelengva būti drauge ir lietuviu, ir žmogumi“ , kyla poreikis apmąstyti, kodėl buvimas sąmoningu žmogumi yra kitoks nei buvimas sąmoningu lietuviu, kodėl šie sąmoningumai skiriasi.

VITEBSKIETĖ

Heterodemokratija

Ir valdžios bandymas priimti Partnerystės įstatymą parodė tikrus politikų ir visuomenės veikėjų veidus. Apskritai Bažnyčia išlieka viduramžių lygio, savo pasaulėžiūra ir požiūriu į lyčių klausimus dauguma opozicijos niekuo nesiskiria nuo sovietmečio valdžios, o prezidentas lieka žmogus be savybių.

PAULIUS KLIŠEVIČIUS

Po vieną begalinę dieną, arba Karantininės kritikos grimasos

Kai kuriuose šaltiniuose šiandienos pasaulis ir jo socialinio / ekonominio / kultūrinio (bet ne dvasinio ar religinio) gyvenimo ypatumai gana seniai buvo apibūdinti „naujųjų viduramžių“ terminu. O kodėl gi ne?

JOKŪBAS SĄLYGA

Nepažintas Karlas Marxas

Tai, kad ilgainiui Marxas ėmė matyti istorijos trajektorijas kaip daugiskaitines arba, kitaip tariant, buvo vis labiau įtikintas teiginio, jog kiekviena visuomenė turi specifišką ir nebūtinai garantuotą kelią į kapitalizmą ir iš jo, galime matyti ir viename laiško juodraštyje, rašytame 1877 m.

VYTAUTAS JURŠĖNAS

Racija migracijos akivaizdoje

Dėl kokių dalykų galėtume sutarti? Pirma, dėl padoraus elgesio su atvykėliais – bent jau kol jie patys neduoda pagrindo elgtis kitaip. Antra, dėl betarpiškesnio santykio kūrimo, kontakto su mažesnėmis grupėmis, padedančio į atvykusius, tegu ir laikinai, žmones žiūrėti ne kaip į beveidę masę ar statistiką „Microsoft Excel“ programos eilutėje…

JOKŪBAS SĄLYGA

Nepažintas Karlas Marxas

Ankstyvas pramoninis kapitalizmas buvo paremtas ekonominiu išnaudojimu darbo klasę skaldant ir tautiniu (ir būtų galima teigti – rasiniu) pagrindu. Anuomet tai buvo aiškiausiai matoma tarp anglų ir airių darbininkų. Tiek Marxui, tiek Engelsui vadinamasis airių klausimas buvo ypač opus.

VYGANTAS VAREIKIS

Petras Cvirka: apie vardus ir paminklus

Prieš keletą metų „Šiaurės Atėnuose“ rašiau apie paminklo kitai kontroversiškai asmenybei – Liudui Girai – likimą ir apie Petro Cvirkos persivertimą nuo kairuoliškumo link padlaižiavimo stalininei sistemai. Nebuvo jie stalinistai ir įsitikinę ortodoksai komunistai. Norėjo jie tiktai gerai gyventi ir būti prie valdžios, prie stipresniųjų.

JOKŪBAS SĄLYGA

Nepažintas Karlas Marxas

Besikeičianti situacija yra puiki proga pažinti, skaityti ir kritikuoti Marxą kaip kompleksišką, aktualų ir galintį įkvėpti autorių. Jei norėtume tai daryti, būtų pravartu nustoti į Marxą žiūrėti iki šiol gaju suprimityvinimo ir dogmatizavimo požiūriu. Pradėti šį griauti mums gali padėti trys atspirties taškai, apibrėžiantys pažinties su kitokiu Marxu įžangines gaires.

IKARAS FELIKSAS VAITKUS

Baltosios naktys Baltarusijoje

Kadaise vaikystėje, gerokai ikiinternetiniais laikais, tiesiog junginėdamas televizorių, atsitiktinai likau prie filmo „Baltosios naktys“ (White Nights, 1985). Lėktuvui, kuriame skrenda anksčiau iš TSRS pabėgęs baleto šokėjas, dėl gedimų tenka nusileisti Sibire. Šokėjas, beje, vaidinamas iš tiesų TSRS palikusio šokėjo Michailo Baryšnikovo, atpažįstamas KGB.

ALGIS MICKŪNAS

Visų reikalas

…kiekvienas turi potencialo tapti etišku, autonomišku ir atsakingu piliečiu, bet be aktyvaus auklėjimo toks potencialas pasilieka neveiklus. Juk etika yra ne tai, ką mes sakome, bet tai, kaip elgiamės. Kaip tik tokio potencialo atvėrimas ir išugdymas sutampa su subrendusio ir atsakingo žmogaus išsivystymu. Toks išugdymas yra mokyklos užduotis ir negali priklausyti nuo „pasirinkimo“.