Publicistika
Ekononarcisizmas: infliuotas, romantizuotas ir išnaudojamas ekonomisto vardas Lietuvos viešojoje erdvėje
Su kiekvienu dešimtmečiu darantis vis sunkiau meluoti dėl mokesčių lengvatų turtingiesiems naudos, gal verta išbandyti kitas idėjas?
Skiriančios ir vienijančios
Buvo laikas, kai atrodė, kad teritorijos apibrėžimas nebetenka prasmės – jis amžiams liks istorija. Valstybių sienos atsivėrė, ribos išsitrynė, regėjosi – visam laikui, ir žmones ėmė vienyti vertybės. Jas kiekvienas suprato savaip, todėl vertybės dažniau skyrė nei vienijo, tačiau į tai mažai kas kreipė dėmesio.
Prezidento mažutėliai
Gal tikrai mes per savo skirstymą į „kvailus“ ir „protingus“ nematome pačių mažųjų žmonių? Jų skurdo (emocinį ir intelektualinį skurdą, priešingai negu ekonominį, suvokiame kaip laisvai pasirinktą), jų imunologinio neraštingumo konteksto, jų polinkio į sąmokslo teorijas priežasčių. Aišku, kad mažiausiai čia gali padėti moralizavimas – infantilių teisuolių bruožas.
Vakcinacija Lietuvoje – ar tamsumas prašalina?
Visiškai dėsninga, kad žmogus, kuris vos suduria galą su galu, labai abejoja valstybės ir valdžios geranoriškumu ir institucijomis nepasitiki. Mažai tikėtina, kad, leidus tokius žmones stumdyti ir uiti darbe dar labiau, juos atleisti, pasitikėjimas valdžios institucijomis išaugs.
Algirdo Juliaus Greimo sąmoningumas postmoderniame būvyje
Prisimenant Greimo žodžius „Taigi nelengva būti drauge ir lietuviu, ir žmogumi“ , kyla poreikis apmąstyti, kodėl buvimas sąmoningu žmogumi yra kitoks nei buvimas sąmoningu lietuviu, kodėl šie sąmoningumai skiriasi.
Heterodemokratija
Ir valdžios bandymas priimti Partnerystės įstatymą parodė tikrus politikų ir visuomenės veikėjų veidus. Apskritai Bažnyčia išlieka viduramžių lygio, savo pasaulėžiūra ir požiūriu į lyčių klausimus dauguma opozicijos niekuo nesiskiria nuo sovietmečio valdžios, o prezidentas lieka žmogus be savybių.
Po vieną begalinę dieną, arba Karantininės kritikos grimasos
Kai kuriuose šaltiniuose šiandienos pasaulis ir jo socialinio / ekonominio / kultūrinio (bet ne dvasinio ar religinio) gyvenimo ypatumai gana seniai buvo apibūdinti „naujųjų viduramžių“ terminu. O kodėl gi ne?
Nepažintas Karlas Marxas
Tai, kad ilgainiui Marxas ėmė matyti istorijos trajektorijas kaip daugiskaitines arba, kitaip tariant, buvo vis labiau įtikintas teiginio, jog kiekviena visuomenė turi specifišką ir nebūtinai garantuotą kelią į kapitalizmą ir iš jo, galime matyti ir viename laiško juodraštyje, rašytame 1877 m.
Racija migracijos akivaizdoje
Dėl kokių dalykų galėtume sutarti? Pirma, dėl padoraus elgesio su atvykėliais – bent jau kol jie patys neduoda pagrindo elgtis kitaip. Antra, dėl betarpiškesnio santykio kūrimo, kontakto su mažesnėmis grupėmis, padedančio į atvykusius, tegu ir laikinai, žmones žiūrėti ne kaip į beveidę masę ar statistiką „Microsoft Excel“ programos eilutėje…
Nepažintas Karlas Marxas
Ankstyvas pramoninis kapitalizmas buvo paremtas ekonominiu išnaudojimu darbo klasę skaldant ir tautiniu (ir būtų galima teigti – rasiniu) pagrindu. Anuomet tai buvo aiškiausiai matoma tarp anglų ir airių darbininkų. Tiek Marxui, tiek Engelsui vadinamasis airių klausimas buvo ypač opus.
