Publicistika
Nepamirštamas Romanas Rozdolskis
Skaitant komentarus apie besitęsiantį karą, vienas iš akis badančių aspektų yra tendencija visiškai nusigręžti nuo Ukrainos visuomenės kaip subjekto. Tiek dešinėje, tiek kairėje politinio spektro pusėje visuomenė (ir valstybė), kuri yra priversta atremti Putino invaziją ir šovinistinę avantiūrą, yra vaizduojama tik kaip dar vienas nereikšmingas pėstininkas geopolitinių šachmatų lentoje.
„Pradedame rytoj. Nugalėsime. Arba žūsime. Trečio kelio neduota“: suprasti Mordorą
…A. Duginas rašė, kad būtina „rusų tautą paversti pagrindine politine ir teisine kategorija. Priklausymas rusų nacijai turi būti suvokiamas ir išgyvenamas kaip neįtikėtina būties prabanga, kaip aukščiausia antropologinė vertybė. [...]“
Ar visuotinis šaukimas išbaidys dramblį?
Į tarnybą būtų šaukiama iškart po mokyklos baigimo, karo prievolės atlikimo atidėjimo dėl studijų aukštojoje mokykloje pagrindas būtų panaikintas ir tarnyba, galima sakyti, taptų savotiška intensyvesne „trylikta klase“, kur užsiimama fiziniu lavinimu, civiline sauga, disciplina, ginklo valdymu, pilietiniu ugdymu.
Čiudna planuojama asmenvardžių rašymo įstatymo įgyvendinimo tvarka
Atrodo, kad norėdami pasinaudoti įstatymo suteikiama teise tautinių mažumų atstovai turės deklaruoti tautybę.
Šis tas apie istorines santykių su Kinija žemumas, vertybes ir įsisenėjusią moralinę skolą
Pravartu prisiminti, kad dar visai neseniai didžioji dalis Lietuvos ir visos Europos politikų Kiniją laikė šaunia, patikima ir perspektyvia partnere ir buvo ėmęsi politinės akrobatikos, kad pritrauktų investicijų.
Partijos sekretorius ir akademikas sovietmečiu
Tai, kad kūrybinė inteligentija pelnėsi ypatingu sovietinės valdžios dėmesiu, yra gana plačiai ištirta tema. Kiek mažiau istorikų susidomėjimo sulaukė nomenklatūros ir mokslininkų santykiai. Gali būti, kad mokslininkai turėjo mažiau privilegijų nei „sielos inžinieriai“, kurių žodis masėms buvo įtaigesnis.
Feminizmo ir meno sankirta Lietuvoje
[G. Kimantaitė:] Praėjusių metų vasaros pirmą dieną su bendrakurse I. Vėbraite nusprendėme surengti diskusiją pavadinimu „Feminizmo ir meno sankirta Lietuvoje“. Nuotoliniu būdu vykusiame pokalbyje dalyvavo nepriklausoma kuratorė, rašytoja L. KREIVYTĖ, kompozitorė M. SOKAITĖ, kino kritikė S. LINGEVIČIŪTĖ ir teatro režisierė U. BARTOŠEVIČIŪTĖ.
Tarp magijos ir religijos: ką Pierre’as Bourdieu pasakytų apie fotografuojančias supermamas?
Esminė tezė, kurią Pierre’as Bourdieu gina savo tekste, apibendrintai galėtų skambėti taip: fotografija atlieka tam tikras socialines funkcijas, kurių pagrindinė – grupės vienybės stiprinimas.
