MARIUS PLEČKAITIS Kaip ir kiekvienam sveikam žmogui, man kyla daug esminių klausimų. Pavyzdžiui, kaip susiję konservatoriai ir kapitalizmas, ką Lietuvoje reiškia būti kairiuoju ir ką dešiniuoju, kodėl vegetaras su veganu gali būti mirtini priešai, kodėl fizikai su žaliaisiais niekada nieko neišsiaiškina iki galo ar kas vis dėlto yra Lietuva

VYGANTAS VAREIKIS Lietuvoje tebesitęsia mokslininkų, gyventojų ir politikų diskusijos dėl skalūnų dujų, kurios, atrodo, yra naujos energijos rūšies ateitis, žvalgybos ir gavybos. Energijos išteklių kaitos istorija – nuo medienos prie anglių, nuo anglių prie naftos ir gamtinių dujų bei atominės energijos – yra gana ilga.

KAROLIS DAMBRAUSKAS Šis trumpas tekstas tebūnie atsakas į Donato Paulausko šių metų kovo 1 d. „Šiaurės Atėnuose“ paskelbtą straipsnį pavadinimu „Nepriklausomybė iš pykčio ir apmaudo“. Polemizuoti su straipsnio autoriumi skatina keletas dalykų.

DONATAS PAULAUSKAS Vasario viduryje teko dalyvauti Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje Margaritos Matulytės paskaitoje „Kaip atrodo sovietinė laimė fotografijoje“. Kalbėta apie trafaretinio žmogaus įvaizdį, simbolinį simuliakrinės gerovės konstravimą, išcenzūruotą priespaudą ir sumontuotą laimę.

DONATAS PAULAUSKAS Kolega Marius Plečkaitis savo tekstą apie socialiniuose tinkluose bruzdančią demokratiją („Šiaurės Atėnai“, I.11) užbaigė įkvepiančiai: „Taigi kalbėti apie socialinius tinklus kaip apie demokratijos ir žmogaus teisių realaus gynimo pavyzdį yra mažų mažiausiai naivu.“

RO­MU­AL­DAS OZO­LAS Jei­gu su­tik­si­me, kad žo­džiai ne­ta­pa­tūs daik­tams, o gy­ve­ni­mas – te­ori­joms ir ide­o­lo­gi­joms, tai, ma­tyt, tra­ge­di­ja ne­lai­ky­si­me ir fak­to, kad kiek­vie­nos epo­chos žmo­nės sa­vo gy­ve­ni­mui api­bū­din­ti su­si­ku­ria sa­vo žo­dy­ną – ir bui­ties žo­džius, ir aukš­tuo­sius dva­sios sluoks­nius reiš­kian­čias są­vo­kas.

DO­NA­TAS PAU­LAUS­KAS Pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je pa­skelb­ti še­ši Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­re­a­tai, iš­rink­ti iš dvy­li­kos ko­mi­si­jos pa­skelb­tų pre­ten­den­tų. Vis­kas lyg ir gra­žu, tik vie­na „smul­kme­nė­lė“ – nei tarp lau­re­a­tų, nei tarp pre­ten­den­tų ne­bu­vo nė vie­nos mo­ters.

MARIUS PLEČKAITIS Ne­se­niai te­ko skai­ty­ti Zyg­mun­to Bau­ma­no straips­nį „Do Fa­ce­bo­ok and Twit­ter help spre­ad De­moc­ra­cy and Hu­man Rights?“ („Ar „Fa­ce­bo­ok“ ir „Twit­ter“ pri­si­de­da prie de­mok­ra­ti­jos ir žmo­gaus tei­sių sklei­di­mo?“), pub­li­kuo­tą „So­cial Eu­ro­pe Jour­nal“ (2012.V.8).

KA­RO­LIS KLIM­KA Šian­dien mes pra­ti­na­mi apie va­ka­rie­tiš­ką orien­ta­ci­ją – ir net de­mok­ra­ti­ją – kal­bė­ti bū­tuo­ju lai­ku. Pa­vyz­džiui, eu­ro­par­la­men­ta­ras Le­o­ni­das Dons­kis sa­kė, kad „į Va­ka­rus in­teg­ra­vo­mės sėk­min­gai“. An­drius Biels­kis pri­me­na, kad „Lie­tu­va 2004 m. re­fe­ren­du­me dėl na­rys­tės ES vie­na­reikš­miš­kai pa­si­sa­kė už, taip iš­reikš­da­ma sa­vo „pro-va­ka­rie­tiš­ką“ orien­ta­ci­ją.

DO­NA­TAS PAU­LAUS­KAS Ne­se­niai ap­si­lan­kęs Vil­niu­je ir vie­šą pa­skai­tą skai­tęs pa­sau­li­nio ly­gio aka­de­mi­kas Ter­ry Eagle­to­nas ga­lė­tų bū­ti sim­bo­liš­kas pa­ža­das, kad Lie­tu­vos kul­tū­ri­nis-in­te­lek­tu­a­li­nis gy­ve­ni­mas taip pat ka­da nors ga­lės bū­ti ly­gia­ver­te eu­ro­pi­nių ir glo­ba­lių kul­tū­ri­nių ten­den­ci­jų da­li­mi.