PublicistikaAktualijos
Sienos ir „nenaudingos burnos“
Mintys apie Afganistaną
Afganistano pilietinio karo unikalumas tas, kad šiame kare patyrė nesėkmę dvi Vakarų postkrikščioniškosios civilizacijos versijos. Pirmajai atstovavo marksistinis režimas, kurį 1979–1989 m. palaikė SSRS ir jos kariuomenė. Antrajai – ką tik žlugęs režimas, kurį 2001–2021 m. palaikė Vakarų liberaliosios demokratijos su JAV priešakyje ir jų kariuomenės.
Spiralinė pjaunanti viela
Iš mūsų mažulytės šalies valdžios bastionų nuosekliai ir tyliai pūsti šaltąjį vėją, kai visi užsiėmę atšilimu, virusu, šeima, sekasi gerai. Kovidas ir koncertina – Vaidas Baumila galėtų net ritmišką dainelę sukurti. Argi Cvirka ne tas pats šaltasis karas? Ak, atsigabenkime iš rubežiaus gabalą vielos, apjuoskime paminklą ir sušokime karo šokį – gal to ir užteks?
Skiriančios ir vienijančios
Buvo laikas, kai atrodė, kad teritorijos apibrėžimas nebetenka prasmės – jis amžiams liks istorija. Valstybių sienos atsivėrė, ribos išsitrynė, regėjosi – visam laikui, ir žmones ėmė vienyti vertybės. Jas kiekvienas suprato savaip, todėl vertybės dažniau skyrė nei vienijo, tačiau į tai mažai kas kreipė dėmesio.
Prezidento mažutėliai
Gal tikrai mes per savo skirstymą į „kvailus“ ir „protingus“ nematome pačių mažųjų žmonių? Jų skurdo (emocinį ir intelektualinį skurdą, priešingai negu ekonominį, suvokiame kaip laisvai pasirinktą), jų imunologinio neraštingumo konteksto, jų polinkio į sąmokslo teorijas priežasčių. Aišku, kad mažiausiai čia gali padėti moralizavimas – infantilių teisuolių bruožas.
Heterodemokratija
Ir valdžios bandymas priimti Partnerystės įstatymą parodė tikrus politikų ir visuomenės veikėjų veidus. Apskritai Bažnyčia išlieka viduramžių lygio, savo pasaulėžiūra ir požiūriu į lyčių klausimus dauguma opozicijos niekuo nesiskiria nuo sovietmečio valdžios, o prezidentas lieka žmogus be savybių.
Po vieną begalinę dieną, arba Karantininės kritikos grimasos
Kai kuriuose šaltiniuose šiandienos pasaulis ir jo socialinio / ekonominio / kultūrinio (bet ne dvasinio ar religinio) gyvenimo ypatumai gana seniai buvo apibūdinti „naujųjų viduramžių“ terminu. O kodėl gi ne?
Racija migracijos akivaizdoje
Dėl kokių dalykų galėtume sutarti? Pirma, dėl padoraus elgesio su atvykėliais – bent jau kol jie patys neduoda pagrindo elgtis kitaip. Antra, dėl betarpiškesnio santykio kūrimo, kontakto su mažesnėmis grupėmis, padedančio į atvykusius, tegu ir laikinai, žmones žiūrėti ne kaip į beveidę masę ar statistiką „Microsoft Excel“ programos eilutėje…
Petras Cvirka: apie vardus ir paminklus
Prieš keletą metų „Šiaurės Atėnuose“ rašiau apie paminklo kitai kontroversiškai asmenybei – Liudui Girai – likimą ir apie Petro Cvirkos persivertimą nuo kairuoliškumo link padlaižiavimo stalininei sistemai. Nebuvo jie stalinistai ir įsitikinę ortodoksai komunistai. Norėjo jie tiktai gerai gyventi ir būti prie valdžios, prie stipresniųjų.
Baltosios naktys Baltarusijoje
Kadaise vaikystėje, gerokai ikiinternetiniais laikais, tiesiog junginėdamas televizorių, atsitiktinai likau prie filmo „Baltosios naktys“ (White Nights, 1985). Lėktuvui, kuriame skrenda anksčiau iš TSRS pabėgęs baleto šokėjas, dėl gedimų tenka nusileisti Sibire. Šokėjas, beje, vaidinamas iš tiesų TSRS palikusio šokėjo Michailo Baryšnikovo, atpažįstamas KGB.
