PublicistikaAktualijos
Ar “Google” mus bukina?
Ką internetas daro mūsų smegenims NICHOLAS CARR „Deivai, liaukis. Ar nesiliausi? Liaukis, Deivai. Ar liausiesi pagaliau, Deivai?“ Taip maldauja superkompiuteris HAL’as nepermaldaujamo astronauto Deivo Baumano garsioje beveik paskutinėje Stanley Kubricko „2001 metų kosminės odisėjos“ scenoje, keistai veriančioje širdį.
Darbo etika
JOHN M. BUCHANAN Romaną „Rugiuose prie bedugnės“ skaičiau studijų metais. Dabar 1951 m. išleistos J. D. Salingerio knygos jau yra parduota daugiau nei 65 milijonai egzempliorių ir vis dar parduodama po ketvirtį milijono kasmet.
Įvarčiai iš Alantos
JURGA TUMASONYTĖ Pirmoji mintis, kuri kyla prisiminus birželio 25–27 dienomis Alantoje vykusį renginį, yra musės. Musės kaip juodos avys šokinėjo ant susirinkusiųjų kūno dalių, o tuo metu vyko kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas.
Muziejai
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Praėjusią vasarą vienoje akademinėje literatų stovykloje išklausiau jaudinantį Loretos Jakonytės pranešimą apie rašytojų muziejus: visi, kas bent keliuose iš jų esame lankęsi, tiksliai žinome, kad provincijoje ypač originaliai puoselėjami rašytojų kultai.
Castor&Pollux. Keturių kultūros prekybcentrių tyrimas
Castor: Prieš pradėdami burnoti ant mūsiškės kultūrinės žiniasklaidos, atlikime nedidelį eksperimentą. Įlįsk į internetą ir išspausdink 40 straipsnių – po 10 iš kiekvieno lietuvių literatūrą mylinčio leidinio: „Litmenio“, „Metų“, „Nemuno“ ir „Šatėnų“. Tik be leidinio pavadinimo, be metų ir be autoriaus.
Penki sakiniai apie mūsų kalbą
Masiškai siuntinėjamus elektroninius laiškus tapo įprasta pasirašinėti taip: „Pagarbiai, Mikė Pūkuotukas.“ Tačiau šis kablelis čia atsiradęs, ko gero, tik kopijuojant angliškus parašus. Pagal visas lietuvių kalbos skyrybos taisykles kableliui čia nėra kaip įsisprausti. Lietuvių kalbos komisijos paaiškinime teigiama taip: „Pabrėžtina, kad lietuviškame tekste po žodžių su pagarba, pagarbiai nededama jokio skyrybos ženklo. Pateisinamas čia galėtų būti tik brūkšnys, rašomas dėl…
„Poezijos pavasario“ datulė
MARIUS PLEČKAITIS Tikriausiai jau kokius 200 144 kartus panosėje ar viešai buvo užduotas metadimensinis klausimas: „Kas tas „Poezijos pavasaris“?“ Ir apskritai – kur man dabar per tą „Poezijos pavasario“ orgiją dėtis? „Poezijos pavasaris“ tūlam lietuviui pirmiausia asocijuojasi su emblema – PP paukšte. Ši paukštė – veikiausiai gegutė, gal jerubė. Arba Jonynas.
Pusamžis, o vis dar žaidžiu su žaislais
HARRY DE QUETTEVILLE Štai taip: dabar oficialiai esu pusamžis. Kai kas tvirtins, kad toks buvau visada. Tiesa, kad, pavyzdžiui, pasprukęs iš pamokų į neteisėtą ekskursiją aludėn, užsisakydavau pintą „Spitfire“ biterio ir patogiai įsitaisydavau atokiame kamputyje.
Architek(s)tūriniai klausimai
MARIUS RAUBA Važinėjant po Lietuvą ir iš neturėjimo ką veikti žvalgantis pro automobilio langus, lieka tik vaizdas ir mintis arba kitaip – įspūdis ir protas. Pastarasis ima vertinti jam pateikiamą vaizdinę informaciją, visaip ją vartyti, apžiūrinėti. Ji plika, be jokių skaičių – tik gamta, toks žalsvėjantis paviršius ir tai, ką ant jo išdarinėja žmogus. Gamta – amžina, nerangiai kintanti, pulsuojanti…
Reveransas
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Kad žinotumėt, kaip nuobodu rašyti apie literatūrą (privalai laikytis etiketo, o tai savieji dar eliminuos iš bendruomenės) ir kaip įdomu – apie visa kita. Lygiai tas pats su renginiais – kas gali būti neįdomiau už kokį „Poezijos pavasarį“, į kurį susirenkama tik dėl genties. „Naujasis Baltijos šokis“ kasmet teikia to „svetimo“ džiaugsmo galimybę: aišku, ši festivalinė firma gan…
