DO­NA­TAS PAU­LAUS­KAS Olim­pi­nės žai­dy­nės ta­po to­kia ko­mer­cia­li­zuo­ta ir pri­mi­ty­via te­ma, kad ra­šy­ti apie jas kul­tū­ros sa­vait­raš­ty­je net kaž­kaip ne­pa­do­ru. Tik­riau­siai tu­rė­tų bū­ti keis­ta, kad ne­pa­do­ru, nes spor­tas lai­ko­mas kul­tū­ros da­li­mi. La­biau­siai fi­nan­suo­ja­ma, re­mia­ma, ma­sių pa­lai­ko­ma ir la­biau­siai at­si­per­kan­čia kul­tū­ros da­li­mi

GI­LES FRA­SER 1793 m. pran­cū­zų re­vo­liu­cio­nie­riai už­ėmė Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­rą ir pa­ver­tė pro­to šven­to­ve. Jo­je su­si­rin­kę jie gar­bi­no tie­sos deg­lą lai­kan­čią ak­to­rę, ap­si­tai­siu­sią mė­ly­nos, bal­tos ir rau­do­nos vė­lia­vos spal­vo­mis, sim­bo­li­zuo­jan­čio­mis res­pub­li­kos Lais­vę.

VYGANTAS VAREIKIS Lie­tin­ga, karš­ta ir aud­rin­ga olim­pi­nė 2012 me­tų va­sa­ra jau ge­ro­kai per­si­ri­to į ant­rą­ją pu­sę. Kas atos­to­gau­ja prie te­le­vi­zo­riaus, kas – už­sie­ny­je, kas – prie jū­ros, o kai ku­rie ren­ka­si po­il­sį lie­tu­viš­ka­me kai­me. Bė­ga va­sa­ros, o Dzū­ki­jo­je, at­ro­do, ma­žai kas kei­čia­si.

VYGANTAS VAREIKIS Prieš kiek lai­ko ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­dė in­for­ma­ci­ja, kad Tau­ti­nin­kų są­jun­ga pa­siū­lė nuo Ža­lio­jo til­to Vil­niu­je pa­ša­lin­ti so­vie­ti­nes skulp­tū­ras kaip oku­pa­ci­jos sim­bo­lį, o eu­ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Land­sber­gis – į nuo­ša­les­nę vie­tą iš Pa­lan­gos cen­tro iš­kel­ti so­vie­ti­nių ka­rių ka­pi­nes.

ŽYDRŪNAS DRUNGILAS Internetas ir laisvė rinktis Kai prieš keturiolika metų tada dar ne visagalio interneto paklausiau, kas yra „Santara“, jis man rimtu veidu mestelėjo nuorodą į kažkokią amerikietišką parduotuvę ar įstaigą.

VYGANTAS VAREIKIS Grupė Lietuvos intelektualų ir mokslininkų paskelbė viešą pareiškimą, kad neseniai įvykusi Lietuvos laikinosios vyriausybės lyderio Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimo ceremonija Kaune buvo didelė moralinė klaida, nes ši 1941 metų vasarą veikusi vyriausybė vykdė naciams palankią politiką.

VYGANTAS VAREIKIS Karo laivas „Antanas Smetona“ atplaukė į Šventosios uostą 1939 metų kovą, kai lietuviai prarado Klaipėdą ir Klaipėdos uostą. Laivo grimzlė buvo vos 2,2 metro. Nedidelė, bet įplaukė gi 1939-aisiais… Tiesa, balandį po gausių audrų uostas buvo užneštas, o karo laivą iš smėlio išlaisvino žemsiurbė, atplaukusi iš Liepojos.

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Vis veržiuosi į miesto renginius, tikėdamasi, kad gal parašysiu ką apie popkultūrą. Deja, kaip ir nepasitaiko rašytinių refleksijų vertų artefaktų – lyg žengtum palei gimtojo sodžiaus trobas, gerai pažįstamas, savas, nebestebinančias.

RAMUNĖ BRUNDZAITĖ Ar eilėraštis turi daugiau, ar mažiau gyvybių negu katė, ir kiek gyvybių turi eilėraštis apie kates? Michael Augustin (iš vokiečių k. vertė Antanas A. Jonynas) Šitą tekstą galėčiau sudėlioti iš perskaitytų ir išgirstų eilėraščių, užsirašytų citatų, pasisakymų

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ Tebus šios mano pabiros mintys įvairiomis temomis „nestovėjimo po medžiu“ ženklas, nors laikausi W. Churchillio nuostatos – niekada nestoviu, jei tik galiu sėdėti. Gegužės 17 dieną vakare norėjau eiti į Sarbievijų paklausyti kai kurių mėgstamų poetų