PublicistikaAktualijos

Sa­vai­tės tru­pi­niai

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ „Ger­bia­mi Pir­kė­jai, pas mus spau­da yra PERKAMA o ne SKAITOMA! Ad­mi­nist­ra­ci­ja.“ To­kią nuo­trau­ką (su vi­sa au­ten­tiš­ka sky­ry­ba) ap­ti­kau so­cia­li­nia­me tin­kle. Sa­ko, iš­ka­bin­ta lyg „Nor­fo­je“. Su­pran­ta­ma, li­kau su­ža­vė­ta – pre­ky­bos cen­truo­se per­ver­čiu da­lį spau­dos, ku­rios ne­per­ku fi­nan­si­niais su­me­ti­mais.

Vil­niaus kny­gų puo­ta

RA­MU­NĖ BRUN­DZAI­TĖ Dar pa­va­sa­rį gir­dė­jau šnabž­de­sius – ru­de­nį bus Vil­niaus kny­gų fes­ti­va­lis, nau­ja puo­ta skai­tan­tie­siems. At­ėjo pan­kas rug­sė­jis, puo­lė gel­to­nai ir rau­do­nai da­žy­ti kle­vų skiau­te­rių. Vėl kas­dien pa­ke­liui į uni­ver­si­te­tą pra­ei­da­vau kny­gy­ną „Eu­re­ka!“, vie­ną fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rių

Re­fe­ren­du­mas

VYGANTAS VAREIKIS Re­fe­ren­du­mas dėl nau­jo­sios AE sta­ty­bos at­ei­ties ke­lia di­des­nę di­le­mą, ne­gu at­ro­dy­tų iš pir­mo žvilgs­nio. Rei­kia at­si­klaus­ti tau­tos ar pri­pa­žin­ti, kad žmo­nės ne­iš­ma­no vi­sų sub­ti­ly­bių, o spren­di­mus tu­rė­tų pri­im­ti po­li­ti­kai, pro­fe­sio­na­lai – to­kia di­le­ma, ma­no nuo­mo­ne, ky­la ne vien dėl re­fe­ren­du­mo.

Gat­vės po­li­ti­ka: pa­da­ry­ta vis­kas, kad ji ne­eg­zis­tuo­tų

DO­NA­TAS PAU­LAUS­KAS Ne­re­tai ži­niask­lai­do­je pa­brė­žia­ma, kad Lie­tu­vos pro­tes­to kul­tū­ra yra su­vo­kia­ma per­ne­lyg siau­rai, kad ji per­ne­lyg skur­di ir to­dėl bu­ta­fo­ri­nė. Pro­tes­tai ar – pla­čiau – vie­ši su­si­rin­ki­mai iš tie­sų su­pran­ta­mi kaip la­biau pro­gi­nė gat­vės po­li­ti­kos for­ma. Dėl to ji vi­sa­da ne­tvir­ta, leng­vai nu­sa­vi­na­ma po­pu­lis­tų, ne­ku­rian­ti ir ne­ska­ti­nan­ti su­vok­ti sa­vęs kaip po­li­ti­nės-so­cia­li­nės ben­dri­jos.

Bal­ti pra­bė­gu­sios pie­vos dan­tys

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Žiū­rė­da­ma į dan­gų, gal­vo­ju: „Bal­ti pra­ėju­sios va­sa­ros de­be­sys“ – to­bu­las An­ta­no Ra­mo­no kny­gos pa­va­di­ni­mas. Ne­ba­na­lus, la­kus, vi­sam lai­kui įsi­me­na­mas. Kai bir­že­lio pa­bai­goj pro au­to­mo­bi­lio lan­gą dai­riau­si po lau­kus, šie­nas bu­vo su­pre­suo­tas į to­kius bal­tus ri­ti­nius, ku­rie at­ro­dė it žo­lės dan­tys.

My­li­mi ir ne­my­li­mi „Va­ka­rai“

ANDRIUS MARTINKUS Ka­dan­gi var­gu ar pra­smin­ga bū­tų ti­kė­tis su­tai­ky­ti to­kias skir­tin­gas po­zi­ci­jas, pa­dė­ko­jęs Lai­man­tui Jo­nu­šiui („Š. A.“, VIII.24) už ge­rus žo­džius („Nė­ra abe­jo­nės, kad au­to­riaus po­zi­ci­ja yra rim­tai ap­mąs­ty­ta, ku­pi­na nuo­šir­daus su­si­rū­pi­ni­mo [...]“), tiesiog su­re­a­guo­siu į kai ku­rias jo kri­ti­nes pa­sta­bas.

Olim­pi­nė kul­tū­ros es­ta­fe­tė

ŽYD­RŪ­NAS DRUN­GI­LAS Apie spor­tą be kul­tū­ri­nės idė­jos bu­vo ra­šy­ta „Š. A.“ rugpjūčio 10 d. numeryje, o kaip at­ro­dy­tų spor­ti­nis in­te­re­sas kul­tū­ro­je? To­kių aso­cia­ci­jų su­ke­lia vie­nur ar ki­tur pa­si­girs­tan­čios kal­bos, kad kul­tū­ra tu­ri bū­ti kon­ku­ren­cin­ga.

Ku­riant nau­ją mi­tą

LAIMANTAS JONUŠYS Ši va­sa­ra „Š. A.“ pa­si­žy­mė­jo iš­ki­liais An­driaus Mar­tin­kaus ra­ši­niais apie mus apė­mu­sį ci­vi­li­za­ci­nį blo­gį (VI.15 ir VII.20) ir vie­nu blai­viu at­sa­ku į šį ka­tast­ro­fiz­mą (VI.29), tad šią po­le­mi­ką ir pra­tę­si­me.

Ge­rų ma­nie­rų sto­ka

JŪ­RA­TĖ VI­SOC­KAI­TĖ „Šiau­rės At­ėnai“ per sa­vo ne­il­gą, šlovingą re­a­lios ne­pri­klau­so­my­bės gy­ve­ni­mą pa­ren­gė ir iš­lei­do į švie­są ke­lias de­šim­tis kny­gų. Dau­giau nei bet ku­ris ki­tas pe­rio­di­nis lei­di­nys.

Ru­si­ją šok­di­na mer­gai­tės

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Trum­pai apie „Pus­sy Riot“ – Ar po trau­mos, ku­rią jums su­kė­lė šis pa­si­ro­dy­mas, krei­pė­tės į gy­dy­to­jus ar psi­cho­lo­gus? – Per ma­ne ne kar­tą per­ėjo ma­lo­nin­go­ji Die­vo ener­gi­ja, o ji daug stip­res­nė už bet ko­kius psi­cho­lo­gus, juo la­biau kad pa­ti esu psi­cho­lo­gė.