PublicistikaAktualijos
Mažų mažiausiai naivios pastabos apie aktyvizmą socialiniuose tinkluose
DONATAS PAULAUSKAS Kolega Marius Plečkaitis savo tekstą apie socialiniuose tinkluose bruzdančią demokratiją („Šiaurės Atėnai“, I.11) užbaigė įkvepiančiai: „Taigi kalbėti apie socialinius tinklus kaip apie demokratijos ir žmogaus teisių realaus gynimo pavyzdį yra mažų mažiausiai naivu.“
Formos ir transformacijos
ŽYDRŪNAS DRUNGILAS Netikėtos transformacijos vyksta visai čia pat, galima sakyti, už durų. Kolegų leidžiamas savaitraštis „Literatūra ir menas“ vieną dieną ėmė ir išsinėrė iš juodų ir baltų (ir šiek tiek žalių) marškinėlių tapdamas ryškiaspalviu povu.
Kovos programos
JONAS KIRILIAUSKAS Pas mus su bet kokiomis problemomis yra kovojama. Jos nesprendžiamos, netiriamos jų atsiradimo priežastys, nebandoma jų šalinti, bet ieškoma kovos būdų, kaip įveikti problemų pasekmes. Tam kuriamos programos ir į jas surašomi tie kovos būdai.
Apie sąvokų išgryninimą
ROMUALDAS OZOLAS Jeigu sutiksime, kad žodžiai netapatūs daiktams, o gyvenimas – teorijoms ir ideologijoms, tai, matyt, tragedija nelaikysime ir fakto, kad kiekvienos epochos žmonės savo gyvenimui apibūdinti susikuria savo žodyną – ir buities žodžius, ir aukštuosius dvasios sluoksnius reiškiančias sąvokas.
Kultūra ir menas – vertinga, jei tai kuria vyrai
DONATAS PAULAUSKAS Praėjusių metų pabaigoje paskelbti šeši Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, išrinkti iš dvylikos komisijos paskelbtų pretendentų. Viskas lyg ir gražu, tik viena „smulkmenėlė“ – nei tarp laureatų, nei tarp pretendentų nebuvo nė vienos moters.
Socialiniuose tinkluose bruzdanti demokratija
MARIUS PLEČKAITIS Neseniai teko skaityti Zygmunto Baumano straipsnį „Do Facebook and Twitter help spread Democracy and Human Rights?“ („Ar „Facebook“ ir „Twitter“ prisideda prie demokratijos ir žmogaus teisių skleidimo?“), publikuotą „Social Europe Journal“ (2012.V.8).
Kas buvo „vakarietiška orientacija“?
KAROLIS KLIMKA Šiandien mes pratinami apie vakarietišką orientaciją – ir net demokratiją – kalbėti būtuoju laiku. Pavyzdžiui, europarlamentaras Leonidas Donskis sakė, kad „į Vakarus integravomės sėkmingai“. Andrius Bielskis primena, kad „Lietuva 2004 m. referendume dėl narystės ES vienareikšmiškai pasisakė už, taip išreikšdama savo „pro-vakarietišką“ orientaciją.
Pagirkime vieni kitus
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Neseniai buvau paprašyta pakomentuoti, kas naujo ir įdomaus per metus įvyko literatūriniame gyvenime. Gėda buvo aiškintis, kad naujų knygų skaitymo nori nenori privalai išsižadėti ne vien dėl laiko stokos. Tačiau tai turi ir ekologinę prasmę – grįžti prie senienų, susipirktų kadaise ir atidėtų „pensijai“. Tarkim, randi kažkada įsigytą nukainotą Prousto „Sodomą ir Gomorą“ ir su įdomumu perskaitai.
Šiuolaikinė Lietuvos kultūra – be įtampos, srautų ir pavojaus
DONATAS PAULAUSKAS Neseniai apsilankęs Vilniuje ir viešą paskaitą skaitęs pasaulinio lygio akademikas Terry Eagletonas galėtų būti simboliškas pažadas, kad Lietuvos kultūrinis-intelektualinis gyvenimas taip pat kada nors galės būti lygiaverte europinių ir globalių kultūrinių tendencijų dalimi.
Mums rašo
Publikacijos „Aksominis“ genocidas, „aksominės“ revoliucijos ir „neskaidrūs“ rinkimai“ lakoniškas tęsinys „Šiaurės Atėnų“ skaitytojai reguliariai supažindinami su Andriaus Martinkaus kūryba. Naujausia publikacija 2012 m. lapkričio 30 d. Nr. 45 (1111) dar kartą patvirtino neeilinį autoriaus literatūrinį talentą