Rytas po Graikijos rinkimų maloniai nustebino. Ne todėl, kad rinkimus sąžiningai laimėjo kairioji partija „Syriza“ – tą buvo galima nuspėti iš anksto. O todėl, kad po Atėnus ryte nevažinėjo tankai ir demokratijos pergalė nebuvo uždusinta staigiai suformuotos karinės chuntos, kaip tokiais atvejais nutinka labiau nuo Vakarų visuomenės akiračio nutolusiose šalyse. Tačiau XXI amžiaus Europoje tai darosi vis mažiau priimtina (netgi…

Visai neseniai fondas vėl paskelbė konkurso rezultatus, kurie didžia dalimi lemia, kaip kultūrinė žiniasklaida gyvens šiais metais…

Apie Teatrą seniai nieko liūdnesnio nesu skaitęs už „Menų faktūroje“ paskelbtą diskusiją „Teatrų metai. Ar jie buvo?“…

Apie reklamą, kasdien girdimą radijo bangomis. Maloni, šilta, jauki, šiuo atveju, pašalusiu balsu, labiau – išpurtusia nosies gleivine ir dėl to užgulusiom balso stygom…

Vėlus vakaras ir naktis yra ramybės laikas – vienoms, esu girdėjusi, suguldžius vaikus ir prisėdus prie vertimų namų jausmą užantspauduoja tyliai dūzgianti indaplovė, o man skalbimo mašinos garsai įtvirtina darbingo namudiškumo būsenas. Kol rašau, skalbiamoji burzgia tarsi lėktuvas – tai kyla, tai leidžiasi, tai ima cypsėti, tarsi būtų atliktas dviejų valandų reisas iš taško A į tašką B (kaip ir…

Klausiau LRT televizijos laidos „Laba diena, Lietuva“ ir dar kartą nusivyliau neprofesionalumu šito viso žiniasklaidos giganto – jie vis perša ir perša arba savo, arba bent populistų nuomones… Siužetas buvo apie mokytojų streiką. Ir ką geriausio prisimenu iš siužeto, tai atvirai rodomą ironiją ir pajuoką. Bent jau jų pasirinkti žodžiai buvo nei šiokie, nei tokie – mokytojų posėdį jie vadino…

Tai buvo linksmumėlio „Naisių vasaros“ teatre, atvykusiame į Vilnių! Vaidino miuziklą, sukurtą pagal Vytauto V. Landsbergio idėją, dainavo Vytauto Kernagio dainas pagal Marcelijaus Martinaičio tekstus. Aktorių neminėsiu, nes jų net vienuolika ir vaidina taip puikiai, kad kiekvienam reikėtų atskiros studijos. Kas be ko, tačiau savo rašinį pradėjau ne tuo žodžiu. Nors miuziklas ir linksmas, ir šmaikštus, etnografiškas, vis vien ne kikenau, kaip…

arba Kaip aš išvažiavau Afrikos gelbėti

Numirė Romualdas Granauskas. LRT pagerbė rašytoją Agnės Marcinkevičiūtės filmu (jis atrodo viso labo atsitiktinė medžiaga; tačiau gana reta, lituanistei įdomi) ir, žinoma, kankino žiūrovus televiziniu Kazimiero Musnicko „Gyvenimu po klevu“ (o galėjo kankinti bent jau Gyčio Lukšo „Duburiu“). Feisbuką užplūdo pagraudenimai, kad ėmė ir nuvirto paskutinis ąžuolas, jungęs kalbą su žeme ir t. t. Kaip įprasta, ėmiau galvoti apie savo…

Donato Saukos lituanistikos siekinys – lietuviško žodžio meno savitumo tyrinėjimas. Užmojis keimerinis, dviejų krypčių, apima folkloristiką ir literatūrologiją. Bendra tyrimų intencija ir motyvuojančioji paskata yra humanitarinės lietuvių kultūros bei grožinės savimonės ugdymas. Jautri žodžio poetiškumo pagava, trauka prie humanitaristikos, nepasotinamas žinių alkis, iš prieškario nepriklausomybės ateinanti žmonių solidarumo ir bendrystės atmintis, kitos ankstyvoje jaunystėje prabudusios sąmonės nuostatos, skatinusios Donatą Sauką…