Turbūt mažai kuri tema pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje kelia tiek aistrų, kiek planuojamas šauktinių kariuomenės sugrąžinimas. Vieni kalba apie mūsų visų kolektyvinėje atmintyje įsigraužusią sovietinės armijos patirtį ir lavonui klijuojamų pleistrų efektyvumą, kiti (beveik išimtinai – dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepatenkantys į loterijoje žaisiančių laimingųjų sąrašą) džiaugiasi proga nusiųsti bent jau dalį jaunimo į tikrą, autentišką vyriškumo ir patriotizmo mokyklą.…

Daugiau kaip metus besitęsiant konfliktui Ukrainoje, spaudoje nesiliauja spekuliacijos apie jo priežastis, idealiu atveju paprastai apsiribojant esminėmis rusų (kaip valstybės? kaip tautos? kaip koncepcijos?) problemomis vietoj sudėtingesnės ir daugiau darbo reikalaujančios analizės. Šių problemų apibūdinimai varijuoja nuo atvirai rasistinių pasisakymų apie rusų fizinius ir intelektinius trūkumus, nelabai nutolusių nuo „Mein Kampf“ stiliaus (tiesa, šie trūkumai kartais pateikiami kaip nebūdingi Lietuvos…

„Šiaurės Atėnai“ metams gavo 20 300 eurų. Kiek galima melžti valstybę, tegul užsidirba! O štai Seimas džiaugiasi su gera nuolaida nusipirkęs 10 naujų BMW vos po 26 000 eurų. Nes jie gi patys užsidirba ir gali sau leisti. Ir taip kasmet mus pasiekia džiugios žinios, kad Seimas ar kokia ministerija nutarė atnaujinti savo automobilių parką labai palankiomis sąlygomis, nes jų automobiliai…

Rytas po Graikijos rinkimų maloniai nustebino. Ne todėl, kad rinkimus sąžiningai laimėjo kairioji partija „Syriza“ – tą buvo galima nuspėti iš anksto. O todėl, kad po Atėnus ryte nevažinėjo tankai ir demokratijos pergalė nebuvo uždusinta staigiai suformuotos karinės chuntos, kaip tokiais atvejais nutinka labiau nuo Vakarų visuomenės akiračio nutolusiose šalyse. Tačiau XXI amžiaus Europoje tai darosi vis mažiau priimtina (netgi…

Visai neseniai fondas vėl paskelbė konkurso rezultatus, kurie didžia dalimi lemia, kaip kultūrinė žiniasklaida gyvens šiais metais…

Apie Teatrą seniai nieko liūdnesnio nesu skaitęs už „Menų faktūroje“ paskelbtą diskusiją „Teatrų metai. Ar jie buvo?“…

Apie reklamą, kasdien girdimą radijo bangomis. Maloni, šilta, jauki, šiuo atveju, pašalusiu balsu, labiau – išpurtusia nosies gleivine ir dėl to užgulusiom balso stygom…

Vėlus vakaras ir naktis yra ramybės laikas – vienoms, esu girdėjusi, suguldžius vaikus ir prisėdus prie vertimų namų jausmą užantspauduoja tyliai dūzgianti indaplovė, o man skalbimo mašinos garsai įtvirtina darbingo namudiškumo būsenas. Kol rašau, skalbiamoji burzgia tarsi lėktuvas – tai kyla, tai leidžiasi, tai ima cypsėti, tarsi būtų atliktas dviejų valandų reisas iš taško A į tašką B (kaip ir…

Klausiau LRT televizijos laidos „Laba diena, Lietuva“ ir dar kartą nusivyliau neprofesionalumu šito viso žiniasklaidos giganto – jie vis perša ir perša arba savo, arba bent populistų nuomones… Siužetas buvo apie mokytojų streiką. Ir ką geriausio prisimenu iš siužeto, tai atvirai rodomą ironiją ir pajuoką. Bent jau jų pasirinkti žodžiai buvo nei šiokie, nei tokie – mokytojų posėdį jie vadino…

Tai buvo linksmumėlio „Naisių vasaros“ teatre, atvykusiame į Vilnių! Vaidino miuziklą, sukurtą pagal Vytauto V. Landsbergio idėją, dainavo Vytauto Kernagio dainas pagal Marcelijaus Martinaičio tekstus. Aktorių neminėsiu, nes jų net vienuolika ir vaidina taip puikiai, kad kiekvienam reikėtų atskiros studijos. Kas be ko, tačiau savo rašinį pradėjau ne tuo žodžiu. Nors miuziklas ir linksmas, ir šmaikštus, etnografiškas, vis vien ne kikenau, kaip…