PublicistikaAktualijos

LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS

Dočio iš Alksnynų pamintijimai

„Neužmirštuolė“ – tai popierinė gėlė, kurią prie savo širdies sausio 13 d. įsisegti kviečia akcijos ambasadoriai LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Arturas Jasinskas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, profesorius Alfredas Bumblauskas, DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, DELFI žurnalistai Vaidas Saldžiūnas, Vytautas Jokubauskas, „15min“ žurnalistai Paulius Gritėnas, Dovydas Pancerovas, Paulius Ramanauskas“, – skelbia „Delfi“…

-gk-

Labas, Sonia, Nauji metai

  „Panevėžio literatūrinė žiema“ atsliūkino nekviesta – tingėjau, nenorėjau, toli, šalta. Važiavau tik antrąją dieną – kad spėčiau į skaitymus, lėkėme 180 km/val. greičiu; namuose pamiršau pirštines. Dar spėjome išgerti kavos: Virginija Cibarauskė papasakojo, kaip, žengęs į sceną, staiga dingo Gintalas. Pasirodo, jis paslydo ant poroloninio sniego ir išsitiesė paslikas. Tuomet vyno kamščio dydžio snaigių imitacijos, kurių ten buvo pripilta…

LAIMANTAS JONUŠYS

Amerika, nuvylusi pusę savęs ir daugelį mūsų

Amerika visada buvo dvilypė: žavaus maištavimo šalis ir politinė galybė, kurios idealai visai nesutapo su maištautojais, bet buvo galinga valstybė, svarbiai padėjusi mums išsivaduoti iš blogio imperijos. Ta maištaujančioji hipių Amerika įkvėpė Romo Kalantos kartą, bet ją paradoksaliai įkvėpė ir Amerikos politinis elitas, prieš kurį maištavo hipiai. Mat sovietams buvo nepriimtinos abi pusės: ta valstybinė, didžioji tarptautinės politikos priešė ir…

SIGITA KUPSCYTĖ

Trumpos istorijos iš Ukrainos

Ruduo. Vinycios miestas. Viename iš sovietmečio architektūros niūrumą įkūnijančio blokinio pastato butų vos už akimirkos vyks mano atsisveikinimo su Saša ir Ina – pora, pas kurią mėnesiui buvau apsistojusi, – vakaras. O kol kas šveicarų miestui dovanotu žmonių pripildytu mėlynu tramvajumi judu iki paskutinės ketvirtojo maršruto stotelės. Bilietą galima įsigyti iš moters mėlyna liemene, pėdinančios pirmyn atgal po tramvajų. Savo…

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ

Šauktiniai, loterija ir valdžia

„Buvau prokonsulas, kaip visi babiloniečiai, ir kaip visi – vergas; patyriau ir valdžios galybę, ir nešlovę, ir kalėjimą“, – taip prasideda garsiausio XX a. Argentinos rašytojo Jorgės Luiso Borgeso apsakymas „Loterija Babilonijoje“. Šis sakinys keistai trikdo dar nežinančio, kas slypi už kito teksto „posūkio“, skaitytojo sąmonę. Prokonsulas ir vergas? Visi babiloniečiai prokonsulai ir vergai? Na, gal… Juk žodį „vergas“ galime…

ALEKSANDER RADCZENKO

Une et diverse – Lietuvos lenkų ateitis?

Tik ekonomiškai ir kultūriškai stipri, demokratiška Lietuvos lenkų bendruomenė gali tapti ir Varšuvai, ir Vilniui rimta partnere, o ne įkyria prašytoja.

ANDRIUS MARTINKUS

Kelios mintys apie Boriso Nemcovo nužudymą

Aš pritariu oficialiai mūsų valdžios pozicijai (kuri yra ir dominuojanti vadinamųjų „Vakarų“ valdančiųjų sluoksnių bei jų kontroliuojamų masinių informacijos priemonių pozicija), kad atsakomybė už Boriso Nemcovo žūtį tenka dabartiniam Rusijos režimui. Tačiau mano šio tragiško įvykio sociopolitinio konteksto matymas nesutampa su oficialiu. Aš nemanau, kad opozicijos politiką nužudė „teroristinė valstybė“, iškritusi iš „civilizuoto pasaulio“ šviesos ir su pagreičiu grimztanti į…

GIEDRĖ ŠMITIENĖ

Lyg kas būtų nukritę

Bent nedidelę sąmoningo gyvenimo dalį praleidę sovietmečiu paprastai priešinasi socialistinio realizmo ir kitoms panašioms kryptims, teigiančioms, kad aplinka mus determinuoja – besąlygiškai apibrėžia, kas tokie esame. Ir aš iš tų besipriešinančių. Tačiau jau kadaise fenomenologiniuose raštuose radusi teiginį, kad aplinka nenulemia, bet neabejotinai mus veikia, buvau ir likau prie jo pritraukta. Ne determinuojantis, o varijuojantis poveikis ir vis dėlto poveikis.…

Nelengvas Pilviškių žydų įamžinimo klausimas

Ankstyvą vasaros dienos rytą atvykau į Vilkaviškio rajono Pilviškių miestelį. Norėjau aplankyti masinių žydų žudynių aukų kapus. Žinojau, kad dar 1998 metais grupė pilviškiečių, įkvėptų garsios rankininkės Justinos Kirvelaitytės, parašė pareiškimą Lietuvos Vyriausybei ir Vilkaviškio rajono savivaldybei, kad Pilviškiuose nebūtų statomas paminklas nekaltų aukų krauju susitepusiam Antanui Baltūsiui. Mano tautiečiai – šio miestelio žydai – 1941 metais buvo sušaudyti jau…

VALDAS DEBESIS

Atiduoti balsą ar neatiduoti?

Visaip įkalbinėja, vilioja, įtarčiau, net klastingai, apgaulingai; pinigų, valgių, gėrimų, koncertų (o tikėjausi, juk nemažai metų pratino) nesiūlė, tik žodinės atakos: „Atiduok balsą ir laimingai, viskuo aprūpintas gyvensi.“ Tačiau netekti balso blogiau, nei prarasti turtą. Balsas neįkainojama vertybė: kalbėti, dainuoti, ginčytis, apkalbėti, meluoti, gražbyliauti. Atidavęs balsą tapsiu nebylus, priklausomas. Susirinkę mano, kitų piliečių balsus balsų valdovai taps ypač balsingi, galingi,…