PublicistikaAktualijos
Ar įmanoma partnerystė partnerystės labui?
Pasaulinėje naujienų padangėje nesiliaujant perkūnijai, o lietuviškoje – svaigiam lietui, nemažai kam pro akis prasprūdo skliauto kamputyje sužibėjusi vaivorykštė. Liberalų atstovams socialiniuose tinkluose pasigyrus tuoj tuoj nužengsiančiu įstatymo projektu, kuriuo bus siekiama palengvinti sąlygas partnerystei, seniai laukiamai LGBT gretose, kitą dieną panaši Civilinio kodekso pataisa išties buvo įregistruota. Tą padarė ne kas kitas, o principiniai jų oponentai iš valstiečių ir…
Apie lygybės grimasas ir visuotinio jautrumo laikus
Vyrukas mane tikino: „Tačiau, žinok, čia dedamos visos pastangos užtikrinti safe spaces, aišku, nesu tikras, ar tau, kaip europietei, tokie terminai pažįstami…“
Lietuvos atkūrimo šimtmetis: tik Vilniaus reikalas?
Taip ir lieka neaišku, kokie valstybės šimtmečio renginiai vyks kitoje Lietuvoje, kaip ji buvo oficialiai prieš metus įvardinta norint neprarasti Europos Sąjungos finansinės paramos…
Vilniusvienasdidelisknygynas
Skaitymas man yra ne racionali veikla, o veikiau instinktas. Nuo neatmenamų laikų spaudos ženklų pilnas puslapis, įrištas puslapių pluoštas, kurį gali atsiversti ir rasti įdomią istoriją arba nežinomą faktą, sukeldavo nenumaldomą norą tatai praryti, pasisavinti. Taip vaikas užsukdavau į knygyną su raudonų plytų užuomina mūsiškėje Šnipiškių dalyje – ir grįždavau į tikrovę po kelių valandų rausimosi ir vartymo stovint, skaudančiomis…
Ar reikia kalbėti apie dviejų greičių Lietuvą?
Apie du greičius kalbėti imama, kai besirandanti trintis ir nesusišnekėjimas trukdo normaliai funkcionuoti, tačiau skyrybos tebėra pernelyg drastiška alternatyva. Kartu su potrauminiu „Brexit“ sindromu į viešąją erdvę grįžta kalbos apie skirtingų greičių, t. y. nevienodų integracijos tempų, Europą, na, o kalbos apie perskyrą tarp dviejų Lietuvų vietos žiniasklaidoje šmėkščioja jau kuris laikas. Apie dvi Lietuvas ir socialinę mirtį praeitų metų…
Viešajam skausmui paūmėjus
Kai kurioms naujienoms lemta ilgėliau įstrigti visuomenės akiraty: sausio ir vasario sandūroj žiniasklaidos temų flagmanu (gal tik atmetant užsienio politikos barą, turintį autonomiškas taisykles) tapo smurto prieš vaikus klausimas. Ši tema tiesiog užkeikta kartkartėmis šmėžtelti tarsi antraštė „Mirė seniausias pasaulio žmogus“. Žaliavos tam pamėtėja pats gyvenimas, ir ji anaiptol neapsiriboja faktais tragedijų iš Lietuvos centro apylinkių: viena iš jų prasidėjo…
Parahokinės rogučių žaidynės
Mirė Baumanas. Ironiškiausia, kad tai, ką jis sakė apie socialinius tinklus kaip spąstus, – su kaupu išsipildė. Feisbukas banaliai gedėjo, postuose automatu kartodamas, kad mus paliko didis žmogus (kodėl didis? nes buvo pas mus atvažiavęs), o ir mes vienas kitą netrukus paliksime. Ir vis dėlto jau rimtai – mus paliko didis žmogus, pergyvenęs holokaustą ir prigyvenęs likvidžios meilės tinklus, kuriuos…
Dočio iš Alksnynų pamintijimai
„Neužmirštuolė“ – tai popierinė gėlė, kurią prie savo širdies sausio 13 d. įsisegti kviečia akcijos ambasadoriai LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Arturas Jasinskas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, profesorius Alfredas Bumblauskas, DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, DELFI žurnalistai Vaidas Saldžiūnas, Vytautas Jokubauskas, „15min“ žurnalistai Paulius Gritėnas, Dovydas Pancerovas, Paulius Ramanauskas“, – skelbia „Delfi“…
Amerika, nuvylusi pusę savęs ir daugelį mūsų
Amerika visada buvo dvilypė: žavaus maištavimo šalis ir politinė galybė, kurios idealai visai nesutapo su maištautojais, bet buvo galinga valstybė, svarbiai padėjusi mums išsivaduoti iš blogio imperijos. Ta maištaujančioji hipių Amerika įkvėpė Romo Kalantos kartą, bet ją paradoksaliai įkvėpė ir Amerikos politinis elitas, prieš kurį maištavo hipiai. Mat sovietams buvo nepriimtinos abi pusės: ta valstybinė, didžioji tarptautinės politikos priešė ir…
