PublicistikaAktualijos

MARIJA SAJEKAITĖ

Politinė greitakalbė ir Korėjos karo vaiduokliai

Vieno galingiausių pasaulio žmonių retorika, kurios apraiškos dažniausiai sutelpa į 140 spaudos ženklų ilgio „Twitter“ pranešimą, tikrai nėra sudėtinga. Ši primityvi ir nuoširdžiai stačiokiška politinė kalba lėmė Donaldo Trumpo pergalę 58-uosiuose JAV prezidento rinkimuose, bet ar ji gali įžiebti tikrą konfliktą Korėjos pusiasalyje? Vargu. Praeitą savaitę valstybinė Šiaurės Korėjos žiniasklaida atskleidė kariuomenės planus paleisti keturias raketas Guamo link. Ši Ramiojo…

MARIJA SAJEKAITĖ

Šou politikos triumfas: G20 viražai Vokietijoje

Forumai ir susitikimai politiniam procesui yra būtini, be jokios abejonės, nors štai šiuolaikinėje vadyboje jau kuris laikas kalbama apie darbinių susitikimų neefektyvumą, ypač kai tai vyksta privačiame sektoriuje. Plėtodami demokratines tradicijas, senovės graikai visuomet akcentavo kalbėjimą kaip esminį politiškumo elementą. 

MIGLĖ SATKAUS

Nuo ko iš tikrųjų reikėtų ginti vaikus?

Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga Kauno savivaldybė išleido vaizdo filmuką, kuriame klausiama vaikų, kuo jie norėtų būti užaugę. Dvi mergaitės iš trijų pasakė, kad nori būti „mamomis“. Toks filmukas – per maža imtis daryti dideles išvadas ir svarstyti globalias problemas. Todėl to nedarysiu – tik pasidalinsiu savo patirtimi. Iki šiol atsimenu „vertybinius“ žaidimus, kuriuos teko „žaisti“ per pamokas mokykloje. Ryškiausiai…

NIKITA NAGANO

Ar įmanoma partnerystė partnerystės labui?

Pasaulinėje naujienų padangėje nesiliaujant perkūnijai, o lietuviškoje – svaigiam lietui, nemažai kam pro akis prasprūdo skliauto kamputyje sužibėjusi vaivorykštė. Liberalų atstovams socialiniuose tinkluose pasigyrus tuoj tuoj nužengsiančiu įstatymo projektu, kuriuo bus siekiama palengvinti sąlygas partnerystei, seniai laukiamai LGBT gretose, kitą dieną panaši Civilinio kodekso pataisa išties buvo įregistruota. Tą padarė ne kas kitas, o principiniai jų oponentai iš valstiečių ir…

MARIJA SAJEKAITĖ

Apie lygybės grimasas ir visuotinio jautrumo laikus

Vyrukas mane tikino: „Tačiau, žinok, čia dedamos visos pastangos užtikrinti safe spaces, aišku, nesu tikras, ar tau, kaip europietei, tokie terminai pažįstami…“

VYGANTAS VAREIKIS

Lietuvos atkūrimo šimtmetis: tik Vilniaus reikalas?

Taip ir lieka neaišku, kokie valstybės šimtmečio renginiai vyks kitoje Lietuvoje, kaip ji buvo oficialiai prieš metus įvardinta norint neprarasti Europos Sąjungos finansinės paramos…

LAURYNAS KATKUS

Vilniusvienasdidelisknygynas

Skaitymas man yra ne racionali veikla, o veikiau instinktas. Nuo neatmenamų laikų spaudos ženklų pilnas puslapis, įrištas puslapių pluoštas, kurį gali atsiversti ir rasti įdomią istoriją arba nežinomą faktą, sukeldavo nenumaldomą norą tatai praryti, pasisavinti. Taip vaikas užsukdavau į knygyną su raudonų plytų užuomina mūsiškėje Šnipiškių dalyje – ir grįždavau į tikrovę po kelių valandų rausimosi ir vartymo stovint, skaudančiomis…

MARIJA SAJEKAITĖ

Ar reikia kalbėti apie dviejų greičių Lietuvą?

Apie du greičius kalbėti imama, kai besirandanti trintis ir nesusišnekėjimas trukdo normaliai funkcionuoti, tačiau skyrybos tebėra pernelyg drastiška alternatyva. Kartu su potrauminiu „Brexit“ sindromu į viešąją erdvę grįžta kalbos apie skirtingų greičių, t. y. nevienodų integracijos tempų, Europą, na, o kalbos apie perskyrą tarp dviejų Lietuvų vietos žiniasklaidoje šmėkščioja jau kuris laikas. Apie dvi Lietuvas ir socialinę mirtį praeitų metų…

VYTAUTAS JURŠĖNAS

Viešajam skausmui paūmėjus

Kai kurioms naujienoms lemta ilgėliau įstrigti visuomenės akiraty: sausio ir vasario sandūroj žiniasklaidos temų flagmanu (gal tik atmetant užsienio politikos barą, turintį autonomiškas taisykles) tapo smurto prieš vaikus klausimas. Ši tema tiesiog užkeikta kartkartėmis šmėžtelti tarsi antraštė „Mirė seniausias pasaulio žmogus“. Žaliavos tam pamėtėja pats gyvenimas, ir ji anaiptol neapsiriboja faktais tragedijų iš Lietuvos centro apylinkių: viena iš jų prasidėjo…

-gk-

Parahokinės rogučių žaidynės

Mirė Baumanas. Ironiškiausia, kad tai, ką jis sakė apie socialinius tinklus kaip spąstus, – su kaupu išsipildė. Feisbukas banaliai gedėjo, postuose automatu kartodamas, kad mus paliko didis žmogus (kodėl didis? nes buvo pas mus atvažiavęs), o ir mes vienas kitą netrukus paliksime. Ir vis dėlto jau rimtai – mus paliko didis žmogus, pergyvenęs holokaustą ir prigyvenęs likvidžios meilės tinklus, kuriuos…