Degantys Paryžiaus Dievo Motinos katedros bokštai širdį suvirpino toli gražu ne kiekvienam. Kol prieš liepsnas suklupę prancūzų katalikai aistringai meldėsi, tarp kai kurių Vakarų visuomenių kraštutinių kairiųjų buvo galima justi tykią piktdžiugą – jų akimis, liepsnoja ne kas kita, o Europos kolonializmo politikos ir baltojo žmogaus priespaudos simbolis. Degant katedrai buvo prisiminta, kad praeitų metų pabaigoje Emmanuelis Macronas paprašė…

Dauguma su grįžtančių buvusių IS narių problema susiduriančių šalių jų toli gražu nesutinka išskėstomis rankomis. Tiesa, kelios valstybės – Rusija, Indonezija, Sudanas ir Libanas – įsileidžia buvusius radikalus be didesnių problemų.

  Kovo 15 d. visame pasaulyje moksleiviai ir juos palaikantys suaugusieji vietoj pamokų rinkosi politinį aktyvizmą. Vadinamieji klimato maršai vyko 123 pasaulio šalyse ir daugiau nei 2 000 miestų. Išimtis buvo stropioji Pietų Korėja, kur protestuoti prieš vangius pasaulio vyriausybių veiksmus klimato kaitos atžvilgiu rinktasi tik pamokoms pasibaigus. Pietų korėjiečiai tokį sprendimą teisino pasiruošimo itin sudėtingiems stojamiesiems egzaminams svarba. Lietuvoje,…

  Siekis sumažinti lyčių atotrūkį vyrų tradiciškai dominuojamose srityse – tiksliuosiuose moksluose, tam tikrose meno šakose ir, žinoma, politikoje – šiais laikais tapo norma. Per pastaruosius porą dešimtmečių bendras moterų parlamentarių skaičius pasaulyje padvigubėjo. Tarptautinės moterų solidarumo dienos ir ką tik praūžusių savivaldos rinkimų Lietuvoje proga pakalbėkime apie tai, kokias konkrečias pasekmes visuomenei turi didesnis moterų politikių skaičius.   Kritinės…

  Kol Konstitucinis Teismas narplioja techninius referendumo dėl dvigubos pilietybės tvarkos niuansus, vasario 22 d. žymi dar vieną menkai kam žinomą sukaktį. Tą dieną 1906 m. Filadelfijoje buvo sušauktas pirmasis Amerikos lietuvių seimas. Su jo iniciatoriais ryšius buvo užmezgęs ir dr. Jonas Basanavičius, pats vykęs į JAV ieškoti lėšų Tautos namų statybai. Jau tada, daugiau nei prieš šimtą metų, vadinamoji…

  Šio teksto rašymo dieną (sekmadienį, vasario 3 d.) Venesueloje tęsiasi politinė suirutė. Viskas prasidėjo sausio 23 d. opozicinės „Voluntad Popular“ partijos vienam iš įkūrėjų Juanui Guaidó pasiskelbus laikinai einančiu pareigas šalies prezidentu. Šeštadienį šalies sostinėje Karakase rinkosi dešimtys tūkstančių protestuotojų, išreiškiančių palaikymą demokratiją žadančiam J. Guaidó ir raginančių atsistatydinti prezidentą Nicolásą Maduro, kuris nesidairydamas žengia pirmtako Hugo Chávezo nubrėžta…

  Apie kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų stiprėjimą pasaulyje prikalbėta daug. Deja, ne visi, ypač tokių politinių platformų nariai ir rėmėjai, yra linkę pripažinti, kad šios tendencijos kelia grėsmę demokratijai. Juk demokratinei valstybei privalomas nuomonių, kad ir kokios jos būtų, pliuralizmas ir nuolatinė šias nuomones reflektuojanti valdžios kaita! Kalbos apie demokratijos atsitraukimą gali būti panašios į gąsdinimus nematomu baubu.…

2018-ieji prasidėjo iškilmingai – vasario mėnesį Pjongčange, Pietų Korėjoje, vyko 23-iosios žiemos olimpinės žaidynės, jose dalyvavo ir devyni Lietuvos sportininkai. Baigiasi jie nerimastingu gruodžiu…

Pastarojo meto gilets jaunes (geltonųjų liemenių) protestai Prancūzijoje dvelkia XVIII amžiaus pabaiga ir jos metu šalį apėmusia revoliucine dvasia. Į riaušes sparčiai pavirtusias demonstracijas paskatino šalies prezidento Emmanuelio Macrono reformos, tarp kurių yra sprendimas padidinti degalų akcizą.

  Na štai: maždaug prieš du mėnesius išklojus „Šiaurės Atėnuose“ gal kiek per grėsmingai nuskambėjusius pasvarstymus apie besiritančią per pasaulį populizmo bangą (ar veikiau cunamį, turint galvoje, kiek dėmesio „siauros ideologijos“ temai žiniasklaidoje skiriama šiomis dienomis), spalio pabaigoje Brazilijos prezidento rinkimus laimi kraštutinis dešinysis, anglosaksų žiniasklaidos jau pakrikštytas tropikų Trumpu. Egzotizuojantį poskonį turinti pravardė nėra iki galo korektiška, bet tokia…