Publicistika
Kapitalo erdvių estetika
Šis – estetikos ir ekonomikos – santykis byloja, kad estetika niekad nėra neutrali ir „nekalta“: ji ideologiškai reprezentuoja socialinius ir politinius vyksmus. [...] Todėl atitinkamai abstrakčios meno formos, nors ir su savais apribojimais, gali suteikti reikiamus „žemėlapius“, padėsiančius sekti kapitalizmo kontūrais.
Kaip emocijos atgaivino Paryžiaus katedrą
V. Hugo išreiškė savo poziciją dėl istorinių pastatų priežiūros straipsnyje „Karas su griovėjais“: „Pastatas turi du dalykus: paskirtį ir grožį. Jo paskirtis priklauso savininkui, o grožis – mums visiems. Taigi, sunaikinti jį – tai peržengti savininko teisės ribas.“
„Karas man nepatiko, nerekomenduoju“
…su kariu savanoriu kalbėjosi partizaninę žurnalistiką pasirinkusi baltarusė, šiuo metu gyvenanti Lietuvoje. Literatūriniu šalies gyvenimu besidomintiems ji – žinomas žmogus. Interviu autorės žiniomis, šiuo metu Ukrainoje kaip savanoriai kariauja apie 350 baltarusių, žuvusiųjų sąraše – daugiau kaip 60.
Šauksmas į tarpgalaktinį Kristų
Kaip interviu aiškino vienas dievobaimingumu garsėjančio Kukluksklano riteris: „Mylėti artimą – tai mylėti saviškį. Juodieji, žydai ir katalikai mums ne artimieji.“ Kas paneigs, kad galimas ir toks Kalno pamokslo interpretavimas. Tokiu atveju gali atrodyti, kad Europoje ir Šiaurės Amerikoje vėl į madą sugrįžtantys klaustrofobinis nacionalizmas ir trumparegiškumas – savaime suprantami.
Vėjelis klimato kaitos konferencijoje Baku
„Nejaugi esame pasmerkti dėl to, kad nematome didesnio paveikslo?“ Šią biologo, gamtos istoriko ir rašytojo sero Davido Attenborough citatą, kalbant apie klimato kaitą ir būtent šių metų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (tarptautinė santrumpa COP29), randu bent poroje vietų. Ji puikiai perteikia ekologinę dramą žmonijai įžengus į antropoceno epochą (ánthrōpos – žmogus, kainós – naujas; dažniausiai prisegamas povardis naujesnėms epochoms…
Kelionių (ne)būtinybė
Šios vasaros pabaigoje aplankiau Siciliją. Antrąkart. Ir nors vengiu į tas pačias šalis važiuoti po kelis kartus, šįkart apsisprendžiau vykti. Lygiai savaitę leisdama kultūra ir istorija persisunkusioje Italijos saloje, sąmoningai nėjau nei į kultūrinius objektus, nei į muziejus. Nors skamba barbariškai, tai buvo gera kelionė. Sąžinę raminau ir tuo, kad daug ką esu apžiūrėjusi besilankydama ten prieš dešimt metų.…
Po rinkimų Amerikoje – į vidinę emigraciją?
Politologų ir politikos analitikų gausiai išanalizuoti rinkimai Amerikoje jau praeitis, kaip praeityje liko ir Amerikos demokratų svajonės apie demokratinių vertybių, konstitucinių teisių ir pilietinių laisvių viršenybę. Amerikos rinkėjai, anot viceprezidentės Kamalos Harris, pasirinko „chaosą ir susiskaldymą“. Rinkimų savaitę praleidau Vokietijoje. Tamsiais vakarais viešbutyje per televiziją stebėdavau informacines laidas ir nebuvo svarbesnės temos negu Amerikos prezidento rinkimų rezultatai bei neabejotinos Donaldo…
Atminties flažoletai
Prieš konferenciją socialiniuose tinkluose pasipylė pasišaipymai iš internetinėje žiniasklaidoje pasirodžiusio teksto, kur viena iš REDOS pranešėjų pasakoja apie „operavimą kalba“. Bet nejuokinga pagalvojus, kad ateity panašia naujakalbe greičiausiai šnekės dauguma…
Apie bandymą prisiminti, kurie dabar metai
Turbūt nebūsiu vienintelė (ir dėl to jaučianti keistą kaltę), kuriai ne vienus metus pamokose ir mokykliniuose minėjimuose dėstomi istoriniai faktai apie sovietines represijas Lietuvoje sukeldavo panašias emocijas kaip nacionalsocialistų žiaurumai Vokietijoje, kultūrinė revoliucija Kinijoje ar Bulvių badas Airijoje.
Kas ten stovi ante portas, arba Kodėl politikai neturėtų naudotis istorinėmis analogijomis
Prieš rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą kai kurie lietuvių politikai ir visuomenininkai pažėrė nemažai supaprastintų analogijų, susijusių su Hitlerio atėjimu į valdžią 1933 metais…
