Paveldas
Senoji astronomija: nuo Japonijos iki Lietuvos
Yra pagrindo manyti, kad ausčių (žr. paaiškinimus) sukūrimo metu dar egzistavo babiloniečių įvestas (ir graikų perimtas) 8 metų trukmės kalendorius. Ilgus amžius stebėdami dangaus šviesulių patekėjimą, pirmykščiai žmonės galėjo suvokti, kad praslinkus 8 metams Venera grįžta į tą patį žvaigždyną, o Mėnulis apie Žemę apskrieja 99 sykius. T. y. vieną kartą per 8 metus Mėnulio pilnatis sutampa su ilgiausia…
Mano ir mūsų Daukantas
Kai kurie tyrinėtojai kultūrologai vis dar nepaliauja laužę galvas ir argumentų ietis aiškindamiesi, iš kur kyla S. Daukanto tikslingo užsispyrimo siekiant užsibrėžtų tikslų ir savitumo paslaptis. Dažniausiai tai linkstama sieti su jo gimimo vieta ir žemaitiškumu, bet akivaizdu, kad tai tik pusė tiesos.
Valgirginas, papūga Robingruzas ir kiti veikiantieji asmenys
Iš vakaro įjungiau tą pragaro įrenginį – imtuvą ir ramiai užmigau.
Įprastas šamanų gyvenimas
Kiekvienam čiukčių vyrui yra skirta grupė žmonų, o kiekvienai moteriai – grupė vyrų. Tai nėra paprasta sistema, ir dviem žodžiais jos nenupasakosi. Pačiais bendriausiais bruožais ji atrodo maždaug taip. Intymūs santykiai tarp čiukčių draudžiami tarp atitinkamo laipsnio giminių. Mūsiškai sakant – artimesnių nei trečios eilės.
Kitas XIX–XX a. pradžios Vilniaus veidas
Vidurinė klasė, reikalaudama statusą atitinkančio komforto, reorganizavo individualią erdvę. Naujos patogumų formos (koridorių sistema, vandeniu nuleidžiami klozetai (vaterklozetai) ir kt.) Vilniuje pradėtos diegti jau XIX a. septintajame dešimtmetyje, tačiau išplito tik devintajame dešimtmetyje…
Tverečiaus pušies meleta
Pribrendusių rugių kirtimo mėnesio gale oriai, palytėta ugnies ir lydima prigimtinių, gelminių lietuviškų dainų iš antžeminės buveinės Vilniuje į žemiškąją ir dangiškąją [...] persikėlė Irena Seliukaitė. Kraštotyrininkė, jautriausios vidinės klausos kultūrininkė, mokytoja lituanistė…
Baltų kultūra Visagino ir Zarasų sienose
Zarasuose ir Visagine birželio 25–liepos 14 dienomis antrą kartą organizuotas šiuolaikinę miestų sienų tapybą populiarinantis Vilniaus dailės akademijos jaunųjų menininkų projektas „The Baltic Wild Walls“. Dvi savaites trukusio renginio atspirties tašku buvo pasirinkta baltiškoji tapatybė, tačiau ne siekiant romantiškai atsigręžti į praeitį, o bandant ieškoti jos apraiškų dabartinėje sociokultūrinėje terpėje. Įgyvendinant projektą ne tik telktasi į originalios ir aktualios…
Gardamiškės Martos Žemaitaitienės prisiminimai
1974 m. gruodžio 6 d. į magnetofono juostą įrašiau savo Mamytės Martos Žemaitaitienės (Gocentaitės, 1907–1981) prisiminimus. Juos, nieko nekeisdamas, tik sudėjęs skyrybos ženklus bei laužtiniuose skliaustuose įrašęs papildymus, ir pateikiu. Mamytė gimė ir visą gyvenimą pragyveno Gardamo miestelyje (Šilutės r. žemaitiškoje dalyje). Ten, Paprūsėje, šalia buvusio Klaipėdos krašto, šalia žemaičių katalikų, gyveno ir nemaža lietuvininkų bendruomenė, kuri buvo evangelikų…
Miroslavo raštininkas ir buhalteris
Kartą įsigijau tremties dokumentų kolekciją, apie ją norėčiau papasakoti plačiau. Ši vieno žmogaus, tiksliau, vienos šeimos drama kartu yra ir visos mūsų tautos istorija. Dokumentus surinko Antanas Bieliauskas. Svarbiausius iš jų sudėjo į segtuvą ir susiuvo. Byloje iš viso septyniasdešimt šeši dokumentai, sudėti chronologine tvarka. Jos pradžioje įsiūti du vokai, į kuriuos įdėti dokumentai iš tarpukario: mokyklos baigimo pažymėjimas…
Tradiciniai baltarusių rankšluosčiai
Apeiginis rankšluostis (baltarusiškai ručnikas) tradicinėje baltarusių kultūroje yra būtina šeimos ir kalendorinių papročių dalis. Jis baltarusius lydi nuo gimimo iki mirties. Nepaisant globalių istorinių ir socialinių permainų, įvykusių XX a., šalies kaimuose ši tradicija beveik nėra nutrūkusi.
