Paveldas

NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ

Apeiginio Kūčių stalo šienas ir žolynai

Kartą prieš keliolika metų atėjo trumpiausia metų diena, o ištrūkti švęsti Kūčių gimtajame kaime nepavyko. Pati guodžiausi ir šeimyną raminau, kad nieko mums netrūks: spanguolės molinėje puodynėlėje, užpiltos mūsų sodybos šaltinio vandeniu, savo didžiosios progos saugiai laukia balkone, aguonos, riešutai, džiovinti baravykai kabo drobiniuose maišeliuose virtuvės palubėje, antaniniai obuoliai iš dėdienės sodo rūpestingai sudėlioti kartoninėje dėžėje ant spintos… Tik vėlyvą…

ALEKSANDER POŁUJAŃSKI

Kelionės po Augustavo guberniją

Paskutinis miestas važiuojant grįstu keliu yra Marijampolė, lietuvių vadinama Starapole; gana švari pavieto sostinė, prekybinis centras. Visgi gyvesnę prekybą galima matyti Vilkaviškyje, miestelyje vakarinėje Lietuvos pusėje, netoli Prūsijos sienos, Kalvarijos paviete.

DALIA TAMOŠAUSKAITĖ

Metai be Jonausko, arba Bejėgis dievas

  Ir šiemet Joninės praėjo be Jonausko. Be progos švęsti. Jau antrosios. Juk „Jonauskas“ – aukščiausias vardo laipsnis: Jonas, Jonesnis, Jonauskas. Bent jau taip juokauta Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redakcijoje, kurioje Stasys Jonauskas įvairias pareigas – skyriaus vedėjo, redaktoriaus pavaduotojo, redaktoriaus – ėjo daugiau nei keturiasdešimt metų. Tuo labiau kad ir jam pačiam Joninės buvo svarbios. Kaip ir apskritai…

JUOZAS ŠORYS

Į totorišką savastį atmerktos akys

…į romane „Zuleicha atmerkia akis“ (iš rusų kalbos vertė Zita Marienė, Vilnius: Alma littera, 2017) papasakotą istoriją ir jos atsišakojimus, veikėjų dramas, jų likimų vingius, sąmonėjimo kančias šiuokart nesigilinsime, nes iškalbingesnis pasirodė besąs Zuleichos pasaulis ir jos tautos kultūrinės ir dvasinės atminties ženklai…

ŠARŪNAS ŠIMKEVIČIUS

Algimantas Zubavičius: Žuvintas, Afrika ir kolekcijos

Viename iš laiškų T. Zubavičiui profesorius T. Ivanauskas rašė: „Jūs esate vienintelis žmogus – tikras mano pasekėjas, ir aš visuomet svajojau kada tokį rasti arba išsiauginti.“ „Mielasis Teofiliau“, „Brangus Teofiliau“ – tokiais kreipiniais prasideda T. Ivanausko laiškai T. Zubavičiui, su kuriuo jis draugavo nuo 1931 m. iki mirties 1970 m.

GINAS ŽIEMYS

Ugnies paukščių didybė

  Šviesaus atminimo profesorė Pranė Dundulienė vienoje iš savo knygų pateikė labai įdomų piešinį (žr. iliustraciją), kuris, atrodo, gali puikiai iliustruoti Veneros ciklą. Štai keletas detalių. Piešinio centre aštuoneitę žvaigždę supa aštuoni pailgi kryžiukai, kurių skaičius simboliškai atitinka aštuonerius Veneros ciklo metus. Jeigu gerai įsižiūrėsime, vieną kryželį sudaro septyni išmegzti (tamsūs) langeliai. Taigi visose aštuoniose figūrėlėse telpa penkiasdešimt šeši kvadratėliai.…

EDMUNDAS UNTULIS

Matevušas

Nuo 1941 m. spalio dirbo Lietuvių kalbos institute. Nuo antrosios ketvirtojo dešimtmečio pusės gimtojoje Žemaitijoje rinko lietuvių tautosaką, materialiosios kultūros eksponatus. Iš viso per savo gyvenimą užrašė apie 80 000 žodžių, daugiau nei 5 000 tautosakos kūrinių.

VYTAUTAS PYRAGAS

Sabalėnų sodybos pasaulis

Apie Pyragų atsiradimą Prienų rajono Sabalėnų kaime girdėjau dvi skirtingas versijas. Brolis Antanas sakė girdėjęs pasakojimą, kad jie atsikėlė iš už Nemuno, kur buvo žinomi kaip pyragų kepėjai, tad nuo to ir kilusi tokia pavardė.

TEODOR TRIPPLIN

Kelionės po Lietuvą ir Žemaitiją dienoraštis

Sugrįžome prie krantų tos gražios istorinės upės, kurios jokios mūsų krašto negandos nesugebėjo išplėšti iš poezijos, atimti jos didybės ir galios. Argi nėra Nemunas galingas, nors jį supa tiek griuvėsių?

Gruncinis dzūkas nuo Margotės ir Pakrykštės

Su kultūrininku, kraštotyrininku, knygų autoriumi, pokario partizanų kovų tyrinėtoju BRONIUMI KAŠELIONIU kalbasi Juozas Šorys