Paveldas
Nuklegantys atskirtieji
Faktas kaip blynas. Arba kaip molėtu vandeniu pažliugusi provėža Kalvarijų gatvėje – ta keliūte šį rudenį pasivijo fotomenininko Klaudijaus Driskiaus portretinių nuotraukų ir tekstų (jų bendraautoris – Regimantas Pranaitis) knyga „Tirpstanti tapatybė. Baltarusijos lietuviai“ (Vilnius: Tautos paveldo tyrimai).
Skambanti Vilniaus Rasų tyla Vytauto Balčyčio nuotraukose
Fotomenininko Vytauto Balčyčio 1995–1996 m. Vilniaus istorinių kapinių (Rasų, Bernardinų, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, Antakalnio, Karaimų, Stačiatikių) fotografijos nėra sudėtos į vieną knygą, todėl visuomenei jos mažai žinomos. Nemaža šių fotografijų dalis (36 vienetai) publikuota 2004 m. „Atkulos“ leidyklos išleistoje šio straipsnio autorės knygoje „Vilniaus kapinės“ (dailininkas Aloyzas Janulis). Šiame leidinyje pirmą kartą publikuotos ir Rimanto Dichavičiaus Naujųjų žydų kapinių…
Palanga: apie „civilizacines ribas“ ir kurortą prie Baltijos
Palanga ir Šventoji mini prijungimo prie Lietuvos valstybės šimto metų sukaktį, kai 1921 m. kovo 20 d. Lietuvos ir Latvijos atstovai pasirašė susitarimą, pagal kurį buvo nustatyta Lietuvos ir Latvijos siena. Ne tik nuolatos atgyjanti vasarą, bet jau šurmuliuojanti ir kitais metų laikais, Palanga yra pagrindinis Lietuvos kurortas prie Baltijos jūros, o planai išplėtoti uostą Šventojoje įgyja naujų perspektyvų.…
Likęs vienas
Jono Žentelio atsiminimai
Dviračiu po Krikštonis
Kaip ir Krikštonių pavadinimas – juk jis kilęs ne nuo „krikšto“ ar kitokios su krikščionybe susijusios kalbinės lyties, o nuo didelės prieš kelis šimtmečius netoli Nemuno telkšojusios pelkės, kurioje krykštė daugybė vandens paukščių.
„Ir šiandien laukinis tungusas“. Sibiro indėnai gyvenime ir kine
„Sibiras. Realijos“ interviu istorikė ir etnografė, Tomsko valstybinio universiteto docentė IRINA MAKSIMOVA papasakojo, kodėl būtent evenkai yra jos „mylima tauta“, kaip vyko tungusų kontaktai su pirmaisiais rusų keliautojais ir kodėl šamaniškos žinios lieka aktualios XXI a.
Linda
Praregėjimas
Dar stovyklos prieigose, sėdėdama geležiniame, šiltu metalu dvelkiančiame visureigyje, Ononau užuodė tirštą, galingą tundros, elninių šiurių, baigiančių nužydėt augalų, grybų, šaknų, kuriuos tundros pelės užslėpė ilgai žiemai, aromatą; seniai palikto, tačiau dar gyvo gimtojo židinio kvapą. Ją užplūdo tokia laimė, kad net pasidingojo, tarsi ji grįžo ne tik į senąsias vietas, bet ir…
Prie lietuvybės versmių
Už 25 metų vadovavimą universiteto kraštotyrininkams man niekas nėra sumokėjęs nė kapeikos. Tiesa, atgavus Nepriklausomybę, 1997 m. su J. Trinkūnu pasidalijome Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją.
Prie lietuvybės versmių
Tuo metu universitete ėmė kurtis kraštotyros būreliai. 1969 m. lapkričio 21 d. „Tarybinis studentas“ supažindino su „Kraštotyros dienų“ programa: keturias dienas vyks paskaitos, o sekmadienį – turistinė išvyka sunkvežimiais po Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Klausiausi visų paskaitų, o sekmadienį dalyvavau tuomet dar docento Česlovo Kudabos vadovaujamoje ekskursijoje…
